Rūpinamasi lietuvininkų įamžinimu

Rūpinamasi lietuvininkų įamžinimu

Tikimasi, kad iki kitų metų, kai Klaipėda švęs 760 metų sukaktį, uostamiestyje pavyks įamžinti lietuvininkų Jokūbo Stiklioriaus, Erdmono Simonaičio bei Kazio Trukano atminimą.

Šios iniciatyvos vakar buvo aptartos Klaipėdos miesto mero svetainėje vykusio Mažosios Lietuvos reikalų tarybos posėdžio metu.

Tiek J. Stikliorius (1871-1942), tiek E. Simonaitis (1888-1969) tarpukario metais skatino lietuvybę, rūpinosi Klaipėdos krašto sujungimo su Lietuva reikalais. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos nariai mano, kad jų atminimo lenta galėtų būti pritvirtinta prie vieno iš namų Šaulių gatvėje, kuriame jie gyveno.

Meras Vytautas Gubliauskas pritarė idėjai, tačiau, anot jo, turi būti skelbiamas konkursas, kitaip lėšų (10-15 tūkst. litų) iš miesto biudžeto skirti negalima. Meras patikino, kad geranoriškumo pakanka ir atminimo lentelė būtų puikus akcentas Klaipėdai kitąmet švenčiant 760 metų jubiliejų.

Dar viena atminimo lentelė, skirta prieškario ir pokario Vytauto Didžiojo gimnazijos direktoriui K. Trukanui atminti, turėtų atsirasti ant šios gimnazijos pastato sienos. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narys, K. Trukano anūkas Arūnas Trukanas yra šios idėjos iniciatorius. Jo nuomone, 2012-ieji, kai bus minimos 120-osios senelio gimimo metinės, būtų ideali proga įamžinti jo atminimą, tačiau ir vėl didžiausia problema - lėšų trūkumas. Klaipėdos meras savo ruožtu patarė paskatinti Vytauto Didžiojo gimnaziją ir gimnazistus būti svarbiausiais šios idėjos realizavimo iniciatoriais.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder