Konservatorijos svarbą ir reikalingumą išryškino ne tik pačios mokyklos, bet ir jos auklėtinių aktyvi kūrybinė veikla.
Operos teatrų scenoje
Greta žymiausių atlikėjų, palikusių ryškų pėdsaką lietuvių profesionaliosios vokalinės muzikos srityje, yra viena pirmųjų Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos auklėtinių - Juozė Augaitytė. Ją dainuoti mokė 1925 m. į Klaipėdą S. Šimkaus priviliota Peterburgo Marijos teatro primadona Marijana Čerkaskaja (jai išvykus - I. Volkovas).
Būsimoji dainininkė, kilusi iš Kuisių kaimo (Tauragės apskr.), savo menininkės ieškojimų kelią pradėjo konservatorijoje statant ištraukas iš M. Petrausko operos "Eglė Žalčių karalienė" Vaidilutės vaidmeniu. Vėliau, po studijų Milane (Italija), ji parengė daug vaidmenų Kauno operai: Mimi (G. Puccini "Bohema"), Dezdemoną (G. Verdi "Otello"), Elzą (R. Wagnerio "Lohengrinas"), Džiuljetą (Ch. Gaunod "Romeo ir Džiuljeta") ir kt. Daugiausia jų atliko, kai šio teatro dirigentu tapo Klaipėdos konservatorijos auklėtinis Vytautas Marijošius.
1942 m. J. Augaitytė išvyko dirbti į Vilniuje įsteigtą operos teatrą. Ir čia, diriguojant buvusiam Klaipėdos konservatorijos auklėtiniui Jeronimui Kačinskui, turėjo puikią galimybę išnaudoti savo talentą. Dainavo Margaritą (Ch. Gaunod "Faustas"), Čio-Čio-San (G. Puccini "Madam Butterfly"), Mikaelą (G. Bizet "Karmen") ir kt.
Nuo 1944 m., susitaikiusi su nelengva išeivės dalia, neprarasdama savo svajonių, koncertavo lietuviškose kolonijose Vokietijoje, lietuviška daina gaivino tautiečių dvasią atvykusi į Ameriką. Jos kūrybinėje biografijoje nemažai koncertų, atliktų per Kauno radiją, įvairūs koncertai Lietuvoje, Italijoje, Latvijoje, Estijoje.
Lietuvos atgimimas ir Nepriklausomybė po daugelio metų sugrąžino į Lietuvą šios spalvingos dainininkės atminimą ir jos talento apraiškas: skambų lyrinį sopraną (keletas įrašų), jos pačios ir ją pažinojusių žmonių prisiminimus bei S. Šimkaus konservatorijoje saugomą metraštį - viso kūrybinio gyvenimo nuotraukas, didžiulį koncertinių programų ir recenzijų spaudoje albumą.
Neužgesusią savo meilę gimtajai žemei J. Augaitytė išreiškė pomirtine valia: palaidoti papuošus ją tautiniais rūbais, su didelių gintaro karolių vėriniu, o jos santaupomis materialiai paremti Klaipėdos konservatorijos jaunuosius dainininkus. Po jos mirties 1996 m. Filadelfijoje (JAV) buvo įsteigtas jos vardo fondas. Konkurso keliu iškovota premija 1997-2006 m. buvo įteikta 11 jaunųjų dainininkų.
Iš klaipėdiečių jos bendramokslių, dainavusių Kauno valstybiniame teatre, buvo solistai - A. Grišiūnas (bosas) bei operinių libretų ir muzikinių tekstų vertėjas, jų kūrėjas, rašytojas S. Santvaras, Kauno ir Klaipėdos operos teatrų solistas S. Sodeika (lyrinis baritonas). Savo dramatiniu sopranu ryškiausiai sužibėjo per 40 operinių vaidmenų sukūrusi Kauno operos primadona Antanina Dambrauskaitė. Jos balsas skambėjo Liepojos, Rygos, Talino, Prahos, Vienos, Budapešto bei Vokietijos operos teatruose. Pasitraukusi į Vakarus, nuo 1949 m. ji apsigyveno Floridoje.
J. Kačinsko pėdos
Į Lietuvos kultūros metraštį savo vardus įrašė daugelis Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos instrumentalistų. Tarp jų - klaipėdiečiams gerai pažįstamas kompozitorius, dirigentas ir pedagogas - J. Kačinskas. Iš tėvo vargonininko gerai pramokęs skambinti fortepijonu, nuo 1923 m., S. Šimkaus pasiūlymu, buvo priimtas į alto specialybę. Daug dėmesio ir toliau skirdamas fortepijonui, jis griežė orkestre, būrė kamerinius ansamblius ir juose grojo, akompanavo solistams, vadovavo iš orkestrantų sudarytam vyrų chorui, studijavo kompoziciją S. Šimkaus ir J. Žilevičiaus klasėse, buvo įsteigto pedagoginio skyriaus lankytojas.
Po ketverių mokymosi metų, 1929 m., jis išvyko į Prahą studijuoti dirigavimo ir kompozicijos. Dienomis ir naktimis dirbdamas per kelis mėnesius išmoko trejų metų mokymosi programą. Prahos konservatorijos kompozicijos skyrių baigė parašydamas Pirmąjį styginių kvartetą. Dar metus mokėsi orkestrinio bei chorinio dirigavimo. Su dideliu susidomėjimu lankė naujos krypties modernų (ketvirtatonių muzikos) kursą pas A. Habą.
Grįžęs į Lietuvą ir negavęs norimo darbo Kaune, jis mielai priėmė Klaipėdos muzikos mokyklos direktoriaus I. Prielgausko kvietimą. Nuo 1932 m. rudens, vesdamas kamerinio ansamblio ir bendrojo fortepijono klases, ėmėsi burti iš mokytojų, pažangesnių mokinių ir Klaipėdoje gyvenusių muzikantų simfoninį orkestrą.
Į kultūrinį gyvenimą greitai įsiliejo ir J. Kačinsko diriguojama opera - G. Verdi "Traviata". Ji buvo parodyta gal 30 kartų Klaipėdoje ir miesteliuose. Po jos sekė Ch. Gaunod "Faustas". Tačiau, nesulaukus finansinės paramos, muzikiniai spektakliai užgeso.
J. Kačinsko - erudito ir talentingo menininko - kūrybinės veiklos pastangomis 1937 m. Lietuva buvo priimta į Tarptautinę šiuolaikinės muzikos draugiją ir dalyvavo jos surengtuose festivaliuose Paryžiuje, Londone, Varšuvoje, Krokuvoje. Prahos dėstytojo A. Habos, su kuriuo palaikė ryšius, paveiktas, J. Kačinskas sukūrė ketvirtatone sistema Trio trimitui, altui ir fortepijonui. Ypatingo dėmesio sulaukė jo sukurtasis Nonetas, kuris priskirtinas prie geriausių Europos moderniosios muzikos kūrinių. Jį atliko Čekų ansamblis (Čekų nonetas), koncertavęs Baltijos valstybėse. Nonetas buvo atliktas ir naujosios muzikos festivalyje Londone.
Antrojo pasaulinio karo išvakarėse prasidėjus fašistiniams išpuoliams ir mieste pasidarius pavojinga gyventi, J. Kačinskas, priėmęs pasiūlymą užimti dirigento vietą Kauno radiofone, iš Klaipėdos išvyko. 1939 m. buvo Vilniaus radiofono orkestrų dirigentu. 1940-1944 m. dirigavo simfoninės muzikos koncertus Vilniuje, Rygoje, Taline. Iš viso teko diriguoti apie 600 radijo simfoninių koncertų. Apie 250 spektaklių dirigavo Vilniaus operos teatre.
1944 m. pasitraukęs į Vakarus ir apsigyvenęs Amerikoje, jis užsirekomendavo kaip simfoninio orkestro dirigentas, vargonininkas ir kompozitorius. Dirigavo NBC radijo, Niujorko filharmonijos, Bostono universiteto, Broktono, Kembridžo, Melnrozės ir kitų miestų simfoniniams orkestrams. Dėstė Berklio muzikos kolegijoje dirigavimą ir kompoziciją. Čia buvo suteiktas profesoriaus emerito vardas.
Nuo pat mokymosi Klaipėdoje laikų visą jo gyvenimą lydėjo kūryba. Tarp daugiau nei 100 įvairių žanrų sukurtų kompozicijų - vienaveiksmė opera, stambūs simfoniniai ir vokaliniai kūriniai, kamerinė muzika. 1989 m. J. Kačinskas tapo Lietuvos kompozitorių sąjungos Garbės nariu, 1992 m. apdovanotas Nacionaline premija.
J. Kačinskas S. Šimkaus konservatoriją savo apsilankymu pradžiugino 1991 m. bei mokyklos įkūrimo 70-mečiui 1993 m. specialiai parašytu ir atsiųstu Trečiuoju styginių kvartetu. Vėliau Klaipėdoje jį atliko absolvento altisto A. Statkaus Vilniuje suburtas styginių kvartetas.
Bus daugiau
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą