JAV siaubo literatūros meistras Stivenas Kingas šiandien švenčia 66-ąjį gimtadienį.
Dosjė
Stivenas Edvinas Kingas (Stephen Edwin King) gimė 1947 rugsėjo 21 d. Portlande, JAV, Donaldo Edvino Kingo (Donald Edwin King) ir Neli Rut (Nellie Ruth) šeimoje, kurioje jau augo įvaikintas broliukas dvejų metų Deividas.
Stiveno tėvas, gimęs maždaug 1913 m. Peru, Indianoje, buvo prekybos laivyno kapitonas.
Vieną vakarą, kai Stivenui buvo dveji metai, jis pasakė einąs nusipirkti cigarečių ir niekuomet nebegrįžo. Stiveno motina augino vaikus dažnai patirdama nepriteklių, padedama giminaičių.
Tik prabėgus 40 metų, 1990-aisiais, Stivenas sužinojo, kad jo tėvas su kita žmona iš Brazilijos ir keturiais vaikais visą tą laiką gyveno netoliese ir 1980 m. mirė.
1949-1958 m. Stivenas ir Deividas kraustėsi iš vienos vietos į kitą: gyveno Čikagoje, Indianos valstijoje, Masačusetse, Viskonsine, Konektikute, kol galiausiai apsistojo Vakarų Dareme - Meino valstijoje esančiame miestelyje.
1959-ųjų sausį Stivenas kartu su broliu nusprendė leisti vietos laikraštį "Deivo skuduras" ("Dave's Rag"). Jiedu nusipirko rotatorių ir pardavinėjo laikraštį po penkis centus.
1950 m. ketverių metų Stivenui teko išgyventi baisų šoką: savo akimis jis matė bendraamžio žūtį: berniuką sutraiškė prekinis traukinys. Šį vaizdą jo pasąmonė ištrynė iš atminties, bet po keleto metų kažkas jam apie tai papasakojo.
Stiveno sveikata buvo silpna, jis sunkiai sirgo tymais ir faringitu, kuris komplikavosi į ausų infekciją. Kingas prisimena, kad ausų gydytojas triskart dūrė jam ausų būgnelį, kad ištekėtų užkrėstas skystis. Rašytojo žodžiais, už baisų fizinį skausmą baisesnis buvo gydytojo melas: jis visus tris kartus melavo, kad neskaudės.
1963 m. Stivenas kartu su draugu Krisu Česliu išleido 18 istorijų knygą. 8 iš jų buvo Stiveno.
1965 m. prasidėjo tikroji rašytojo karjera: žurnalas "Comics Review" išleido jo istoriją "Aš buvau paauglys kapų plėšikas" ("I Was a Teenage Grave Robber").
1966 m. Kingas baigė mokyklą ir iki 1971 m. studijavo anglų kalbą Meino universitete. Čia susipažino su būsimąja žmona.
1971 m. vedė Tabitą Sprius (Tabitha Spruce).
Pirmajame universiteto kurse Kingas parašė ir pirmąjį romaną - "Ilgas pasivaikščiojimas" ("The Long Walk"). Deja, knygą leidyklos atmetė. Kingas dėl to labai sielojosi.
Baigęs Meino universitetą, dėstė anglų kalbą Hampdeno akademijoje ir tuo metu pradėjo rašyti sagą "Tamsus bokštas" ("The Dark Tower"), tačiau pinigų stygius trukdė dirbti. Šeima vertėsi sunkiai, gyveno namelyje ant ratų.
Dėl keleto dolerių Stivenas rašė trumpus apsakymus žurnalams ir įniko į alkoholį. Iš šio liūno negalėjo išsikapstyti ištisą dešimtmetį.
Pradėjęs rašyti istoriją apie paauglę Karjetą Vait (Carietta White), turinčią nepaprastų galių, Kingas nusprendė, kad rašinys prastas, ir išmetė lapus į šiukšlių dėžę. Juos atradusi žmona įtikino vyrą tęsti toliau. 1973 m. novelę, pavadintą "Kerė", Kingas pasiūlė vienai leidyklai ir gavo už ją 2500 dolerių. Vėliau leidykla pardavė teises į knygą kitai leidyklai už 400 000 dolerių. Pagal kontraktą autoriui priklausė pusė tos sumos. Jis metė dėstytojo darbą ir užsiėmė vien rašymu.
Nuo tada Kingas parašė daugiau nei 200 knygų, įskaitant per 50 siaubo ir fantastinių romanų, tokių kaip "Švytėjimas", "Žalioji mylia", "Kerė".Pagal daugelį iš jų sukurti kino filmai, kai kuriuose iš jų, mažuose epizoduose, pasirodo ir pats rašytojas. Beje, "Švytėjimą" Kingas sukritikavo kaip paviršutinišką, o su "The Lawnmower man" filmo kūrėjais netgi teisėsi, kad jo vardas būtų pašalintas iš titrų.
Siaubo meistro knygos yra išverstos į 33 kalbas.
1999 m. Kingą, einantį šalikele, mikroautobusu partrenkė neatidus vairuotojas, kurio dėmesį išblaškė šuo. Po smūgio rašytojas nuskriejo daugiau nei 4 metrus nuo kelio. Jo būklė buvo kritinė: plėštinė žaizda galvoje, pažeisti plaučiai, sulaužyti šonkauliai, suskaldytas klubas. Po tris savaites trukusio gydymo ir operacijų jis buvo išleistas iš ligoninės.
8-9 dešimtmečiais Kingas rašė Ričardo Bachmano (Richard Bachman) vardu ir išleido knygas "Įtūžis", "Maratonas", "Kelio darbai", "Bėgantis žmogus", "Sulysėlis". 1985 m. tariamas Bachmanas mirė, tačiau vieno knygyno pardavėjas Kingą demaskavo.
Rašytojas su žmona susilaukė 3 vaikų - dviejų sūnų ir dukters, ir trijų anūkų. Abu sūnūs rašo knygas, žmona taip pat yra išleidusi devynis savo romanus. Dukra Naomi yra homoseksuali.
Šiuo metu Kingas gyvena ir kuria Floridoje.
Citatos
"Hario Poterio" knygos yra apie baimių nugalėjimą, vidinės stiprybės atradimą ir teisingų sprendimų priėmimą nelaimės akivaizdoje. "Saulėlydis" yra apie tai, kaip svarbu turėti vaikiną.
Dievas žiaurus. Kartais jis verčia gyventi.
Pabaisos ir vaiduokliai tikri. Jie gyvena mumyse ir kartais mus nugali.
Tik priešai sako tiesą; draugai ir mylimieji meluoja.
Knygos yra unikaliai portatyvioji magija.
Viltis yra geras dalykas, galbūt net geriausias, o geri dalykai niekuomet nemiršta.
Žmonės mano, kad aš turbūt labai keistas žmogus. Tai netiesa. Mano širdis kaip mažo berniuko. Ji yra stiklainyje ant mano rašomojo stalo.
Aš dirbu iki alaus valandos.
Kai grįžau iš ligoninės, žiūrėjau "Titaniką" ir verkiau. Žinojau, kad mano IQ buvo pažeistas.
Mes išgalvojame baisybes, kad jos padėtų mums susidoroti su tikrosiomis.
Viskas, ko reikia, tai stipriai laikytis... ir tikėti.
Prancūzų yra ta kalba, kuri paverčia purvą į romantiką.
Svarbiausius dalykus sunkiausia pasakyti. Tų dalykų imi gėdytis, nes žodžiai sumenkina tavo jausmus - kai juos ištari. Žodžiai sumenkina dalykus, kurie tavo galvoje atrodo amžini.
Tikiu, kad kelias į pragarą grįstas prieveiksmiais.
Aš esu literatūrinis mėsainio ir bulvyčių atitikmuo.
Talentas pigesnis už druską. Talentingą žmogų nuo sėkmingo skiria daug sunkaus darbo.
Aš esu saliamio rašytojas. Stengiuosi rašyti gerą saliamį, tačiau saliamis yra saliamis. Negali pardavinėti jo kaip ikrų.
Nemanau, kad mano knygos būtų tokios sėkmingos, jei skaitytojai nemanytų, jog yra tikro bepročio rankose. Kai pradedu rašyti istoriją, nežinau, kaip ji baigsis.
Mūšiai, trunkantys penkias minutes, gimdo legendas, gyvuojančias tūkstančius metų.
Iš pradžių atsiranda šypsnys, po jo seka melas. Galiausiai viskas baigiasi pistoleto šūviu.
Laikas pasiima viską; nori to ar ne, jis pasiima viską. Galiausiai lieka tamsa. Kartais tamsoje randame kitus žmones, o kartais tamsoje vėl juos prarandame.
Geriau būti geram nei blogam, tačiau gėris pasiekiamas baisia kaina.
Kai ateina paskutinioji, nereikia mirti laimingam - reikia mirti patenkintam savo gyvenimu nuo pradžios iki pabaigos.
Rašyti yra žmogiška, redaguoti yra dieviška.
Manau, kad pasaulio pabaiga bus meilės auka, o ne neapykantos. Meilė visuomet buvo labiau griaunantis ginklas.
Religinė manija graži tuo, kad ji geba paaiškinti viską. Kai tik Dievas (arba Šėtonas) pripažįstamas kaip visa ko, kas nutinka mirtingųjų pasaulyje, priežastis, niekas nepaliekama atsitiktinumui... Logiką gali linksmai sau išmesti pro langą.
Talentas niekuomet nebūna statiškas. Jis arba auga, arba miršta.
Kai geram rašytojui smagu, smagu ir skaitytojui.
Gėriau nuo tada, kai sulaukiau legalaus amžiaus. Gėriau visada turėdamas vieną tikslą: nusitašyti taip, kaip tik leidžia finansai. Niekada nesupratau socialinio gėrimo: tai tas pats, kas bučiuoti savo seserį.
Kiekviena knyga, kurią atsiverti, duoda savo pamoką, kartais ne vieną, todėl prastos knygos kartais išmoko daugiau nei geros.
Visuomet sutardavau su žmonėmis. Nebuvau socialiai pakrikęs. Nebuvau vienišius. Ir tai išgelbėjo man gyvybę, išgelbėjo man sveiką protą. Mane gelbėjo ir rašymas. Tačiau iki pat šios dienos nepasitikiu niekuo, kas sako, jog mokykloje buvo smagu. Niekuo.
Aš vis dar įsimylėjęs savo darbą, įsimylėjęs idėją ką nors išgalvoti, tad valandos, kai rašau, yra palaima.
Amerikiečiai apokaliptiški. Mes visada turėjome tiek daug, kad mirtinai bijome, jog kažkas iš mūsų tai atims.
Kaip ir dauguma, manau, kad poetai kalba Dievo kalba.
Rašytojas nori įsibrauti į skaitytojo komforto zoną. Mes tam ir esame skirti. Palįsti po jūsų oda ir priversti jus reaguoti.
Aš kaip narkomanas, kuris visuomet sako, kad liausis, bet to niekuomet nepadaro. Visada tikėjausi, kad žinosiu, kada sustoti: kai imsiu kartotis.
Vieta, kurioje rašai, turi būti tarsi nedidelė slėptuvė, kurioje gali atsiriboti nuo viso pasaulio. Kuo labiau atsiribojęs esi, tuo labiau esi priverstas pasikliauti savo vaizduote.
Kiekvienas žodis, kurio paaiškinimo skaitytojas turi ieškoti žodyne, yra blogas žodis. Šitai taisyklei išimčių nėra.
Rašykite užsidarę duris. Perrašinėkite jas plačiai atvėrę.
Mėgėjai sėdi ir laukia įkvėpimo, visi kiti tiesiog eina dirbti.
Skaitytojui nuobodulį kelia rašytojo žavėjimasis savo sugebėjimu rašyti.
Aš skaitau lėtai, bet per metus perskaitau 70-80 knygų, dažniausiai grožinės literatūros. Ne tam, kad studijuočiau - man tai patinka.
Mane visuomet nemaloniai pribloškia būsimieji rašytojai, kurie prašo patarimo ir nerūpestingai prisipažįsta, kad "neturi laiko skaityti." Čia tas pats, kai į Everestą kopiantis vyrukas sako, jog neturėjo laiko nusipirkti virvės.
Jei parašei ką nors ir už tai tau išrašė čekį, išsigryninai tą čekį ir sumokėjai už elektrą, manau, kad tu talentingas.
Knygos ir filmai yra tarsi obuoliai ir apelsinai. Ir tie, ir tie yra vaisiai, tačiau jų skonis skiriasi.
Niekuomet nerašykite knygos, kurios rankraštis yra didesnis už jūsų galvą.
Niekuomet neleiskite faktams užgožti geros istorijos.
Kai manęs klausia, kaip man pavyksta būti tokiam produktyviam, atsakau: todėl, kad nesu nei miręs, nei išsiskyręs.
Kad būtum rašytojas, turi būti truputį trenktas, nes turi įsivaizduoti pasaulį, kurio nėra.
Esu vienas iš tų žmonių, kuris nežino, ką galvoja, kol to neužrašo.
Novelė yra tarsi dinamitas su trumpu degikliu: uždegi jį - ir baigta.
Būdamas vaikas daug nekalbėjau - aš rašiau. Nesu pratęs reikšti savo minčių ne ant popieriaus. Tai tipinis rašytojų bruožas.
Kartais žmonės manęs klausia, kada parašysiu ką nors rimto. Šis klausimas mane skaudina. Čia tas pats, kas prieiti prie juodaodžio ir paklausti, kaip jis jaučiasi būdamas nigeriu.
Mano smegenys anksčiau veikė geriau. Praėjusią savaitę kažką parašiau, tada gerai pažiūrėjęs pagalvojau, kad kažkur tai jau matyta, grįžau 100 puslapių atgal ir supratau, kad nukopijavau save patį. Pats metas skambinti daktarui Alzhaimeriui.
Kai nedirbu, sapnuoju košmarus.
Aš visko bijau.
Faktai
S. Kingas yra laikomas sėkmingiausiu rašytoju Amerikos istorijoje.
Palaiko Demokratų partiją. Per 2008 m. prezidento rinkimus išreiškė paramą Barakui Obamai (Barack Obama).
Romaną "Bėgantis žmogus" parašė per 10 dienų.
Rašydamas klausosi roko muzikos. Mėgsta grupę "AC/DC".
Groja gitara vienoje rašytojų grupėje.
Bijo psichoterapeutų, vorų, skaičiaus 13 ir skrydžių lėktuvu.
Trijuose iš namų, kuriuose gyveno Kingas, įvyko savižudybės.
Turi daugiau nei 17 tūkst. knygų biblioteką ir visas yra perskaitęs.
Mėgstamiausia rašytoja - Džoana Ketlina Rouling (J. K. Rowling). Prisipažįsta esąs aistringas "Hario Poterio" fanas. Kiekvienai iš serijos knygų yra parašęs po atsiliepimą žurnale "Entertainment Weekly".
2012 m. parašė straipsnį ir paragino amerikiečius, įskaitant save, mokėti daugiau mokesčių, nes "kas gavo daugiau, turi daugiau ir atiduoti". Šiandien jo metinės įplaukos - apie 40 mln. dol.
Serga nepagydoma liga, kuri dažniausiai baigiasi aklumu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą