V. Karaciejaus ūke - spalvos, intriga ir paslaptys

Parodos

"Kviečiu degustuoti ūkų", - trumpai savo fotografijų parodą "Ūkų krantinė", surengtą Žemaitijos dailininkų sąjungos galerijoje, pristatė žinomas fotomenininkas Vytas Karaciejus.

Ši paroda - tai tik nedidelė dalis rugpjūčio mėnesį Vilniuje, Prospekto galerijoje, minint
autoriaus narystės Lietuvos fotomenininkų sąjungoje 30-metį surengtoje parodoje "Būties miražai" eksponuotų darbų.

"Graži, elegiška ir elegantiška paroda. Nesulyginsi su reportažu, kur fiksuojami tik faktai. Čia yra mitas ir tikrovė, gamtos būsenas atspindinčios autoriaus pajautos ir erdvės. "Neišsidirbinėjama" su kompiuterinėmis technikomis. Tiesa, vaizdai pažįstami iki skausmo, bet čia atėjęs vėl įsitikini įvairialypiu menininko talentu ir praregi, kokiame nuostabiame mieste gyveni. O rūkai tik paslepia kai kuriuos komunalininkų trūkumus ar barbarų paliktas žinias. Šiame mieste - labai daug paslapčių", - sakė Žemaitijos dailininkų sąjungos galerijos vadovas Virgilijus Bizauskas.

"Ši paroda yra daugiau monochrominė, santūri ir tapybiška. Fotografijoje ir tapyboje esti bendrų sąlyčio taškų, tai santykis su realybe ir pasauliu, ir Vyto kompozicija yra labai tapybiška, - įvertino dailininkas Juozas Vosylius. - Aš tai matau vieną trūkumą: fotografijos yra per daug tobulos, regis, toliau jau nebėra kur..."

"Krantinę, ūkų ir ne, fotografuoju ne pirmą kartą. Galbūt šįsyk iš pasąmonės kilo ir seno gero prancūziško filmo "Ūkų krantinė" reminiscencijų. Migla, rūkai mums, klaipėdiečiams, įsiskverbę po oda. Beje, kuo mažiau matyti aiškumo, tuo gražiau, pagaliau kiekvienas rūkas turi savo spalvą, paslėptą pilkume. Tai nudriekia emocijų vaivorykštę. Uoste, netgi Naftos terminale, pasitaiko labai gražių ūkų, bet man artimesni ne pramoniniai peizažai, o žmogaus buvimo ženklų prisisunkusios sienos", - "Vakarų ekspresui" sakė pats parodos autorius V. Karaciejus.

Ivona ŽIEMYTĖ