Po sunkios kelionės iš Himalajų sugrįžęs kino ir teatro režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis sako jaučiąs fizinį nuovargį, bet ir pasisėmęs daug dvasinių jėgų iš nežmoniškas represijas patiriančių tibetiečių.
Naują filmą apie nepavydėtiną Tibeto tautos situaciją olimpiados Pekine metu kuriantis Vytautas V. Landsbergis, tik grįžęs iš tolimos
kelionės, Eltos korespondentei Laurai Pačtauskaitei pasakojo, jog tai buvusi apžvalginė ekspedicija, pateikusi sukrečiančios medžiagos naujam lietuviškam dokumentiniam filmui. Režisieriui net kilusi mintis, ar verta rodyti tai, kas dedasi aklinai uždarytame Tibete, nes pasaulis mažai žino, kas darosi už sienos, ir nelabai tuo domisi.
ELTA: Kas paskatino imtis filmo apie Tibeto žmonių dvasinį, religinį, tautinį spaudimą iš Kinijos pusės?
V. V. LANDSBERGIS: Sieksiu atkreipti ne vien Lietuvos, bet ir platesnio pasaulio dėmesį į tai, kas vyksta Tibete šiuo metu. Jis yra aklinai uždarytas ir jame vyksta neįsivaizduojami dalykai. Šių metų kovo mėnesį Tibete įvyko sukilimas, be žinios dingo 20 tūkstančių žmonių. Mėginantys bėgti per sieną yra šaudomi kaip tire. Mes matėme pabėgėlių iš Tibeto išneštą filmuotą ir fotografuotą medžiagą. Jeigu pasiseks sukurti filmą ir jį parodyti platesnei auditorijai, į šiuos nusikaltimus žmonijai turėtų sureaguoti pasaulio žmogaus teisių gynimo institucijos.
ELTA: Ir Lietuvoje matėme įvairiose šalyse vykusias tibetiečių palaikymo akcijas bei protestus, nukreiptus prieš olimpinių žaidynių rengimą Pekine ir Kinijos veiksmus Tibete. Kas gi vyksta tolimajame Tibete dabar, ko negalime pamatyti televizorių ekranuose?
V. V. LANDSBERGIS: Tai, kas vykdoma Tibete šiuo metu, yra tarsi bandymas prievarta pakeisti tų žmonių sąmonę, ir tam naudojamos visos psichiatrijos priemonės. Žmonės priverstinai girdomi medikamentais, keičiama jų autentiška būtis, sąmonė, genetika... Šalis paversta eksperimentine laboratorija - pabėgėliai Dharamsaloje turėjo eiti į medicininius patikrinimus arba važiuoti į Šveicariją psichiatrinei reabilitacijai - jie atrodo gana sunkiai pažeisti.
ELTA: Tibetiečiai spaudžiami religiniu ar politiniu pagrindu?
V. V. LANDSBERGIS: Ne, tiesiog lietuviams tai yra labai gerai pažįstama situacija, kai didesnis kraštas, okupavęs mažesnį, nori jį integruoti taip iškreipdamas žmonių sąmonę, kad jie nesipriešintų. Ir tam naudojamos visos psichiatrijos priemonės.
Bet filmas bus ne apie žiaurumą ir kaip tai yra blogai. Filmavome Tibeto dvasinį vadovą Dalai Lamą Lietuvoje ir ten, kur jis gyvena emigracijoje Indijoje. Remiamės Jo Šventenybės autoritetu ir mintimis, norėdami parodyti, kad Tibetas yra viena aukščiausių dvasinių kultūrų pasaulyje. Tibetiečių dvasinė kultūra, perduodama iš lūpų į lūpas, yra tokia jėga, tokia galybė, kad į tą tradiciją negali įsiterpti jokia kita jėga, jokie kiti informacijos šaltiniai.
Tai ir yra didžiausias paradoksas, kad didžiausia šviesa yra taip naikinama... Matau panašumų ir su Lietuvos likimu. Tibetiečiai mums sakė: jums tai pasisekė išsprūsti iš Sovietų Sąjungos gniaužtų, kai ją buvo ištikusi ekonominė krizė, o mums tokių šansų nėra, nes Kinijos ekonomika kyla. Manau, kad šiuo atveju turėtų būti labai kieta pasaulio reakcija, deja, patirtis rodo, kad pasaulis su ekonominiu strateginiu partneriu bendrauja tik naudos pagrindais, ne žmogiškumo.
ELTA: Ar apie tai kalbėjotės su Dalai Lama?
V. V. LANDSBERGIS: Jo Šventenybė lygino Tibeto ir Lietuvos politinę situaciją ir okupacijas, ypač daug kalbėjo apie budistų vienuolių tarnystės idėją, kodėl Tibete tiek daug žmonių pasirenka vienuoliškąjį gyvenimą. Tai galbūt yra pagrindinė jų profesija - dirbti, padėti pasauliui ir žmonėms. Šią žinią norėtume ir čia pranešti, parodyti ir gražiąją vienuolystės pusę.
ELTA: Turbūt į patį Tibetą patekti nepavyko?
V. V. LANDSBERGIS: Ne, kelionę į Tibetą palikome kitai ekspedicijai. Dabar aprėpėme indiškąją dalį, o antrąją dalį pasilikome kitai ekspedicijai. Tuomet keliausime po Europą ir, jei pavyks, į Tibetą. Norėtume pakalbinti pačius tibetiečius, rodyti, kaip jie gyvena, nes yra labai unikalūs paliudijimai vienuolių, kurie perėjo tas golgotas - tai Aleksandro Solženicyno lygio paliudijimai, netgi šiurpesni. Kai palygini, Rusijos lageriuose budeliai buvo mažiau išradingi, o Tibete tai peržengia bet kokias fantastikos ribas.
ELTA: Kada turėtų įvykti filmo premjera?
V. V. LANDSBERGIS: Norėtume spėti iki kitų metų kovo 10 dienos, kai bus minimas Tibeto sukilimo 50-metis. Be to, čia pat ir Kovo 11-oji, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Bet viskas priklauso nuo rėmimo, nes nelengva rasti rėmėjų tokios tematikos filmui. Vieni verslininkai sako, kad tai yra tibetiečių reikalas ir mūsų nejaudina, o kiti netgi sako griežčiau - Kinija yra tokia valstybė, su kuria neapsimoka gadinti santykių. Bet vis tiek tikiuosi privačių verslo struktūrų, gal ir visuomeninių organizacijų paramos. Lietuvos kultūros ministerijos savo prašymais nusprendėme nevarginti...
ELTA: Jūsų studija "A propos" kuria ir filmą apie šviesaus atminimo rašytoją, keliautoją, Tibeto gynėją Jurgą Ivanauskaitę. Gal ėjote ir jos kelionių pėdomis Indijoje?
V. V. LANDSBERGIS: Taip, net buvome apsistoję tame viešbutyje, kur J. Ivanauskaitė gyveno, valgėme tose kavinėse, kur ir ji sėdėdavo. Tikrai buvo jaukus ir privatus ėjimas jos pėdsakais. Aplankėme ir jos aprašytus vienuolynus. Dabar visai kitaip jos knygas priimu...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą