„Hamleto nesitikėjau – apskritai nemėgstu vaidmenų, kur daug žodžių, – atvirai prisipažino D. Meškauskas, – juos gi išmokti reikia“. Tačiau režisierius Oskaras Koršunovas, pamatęs jį bevaidinantį „Urvinį žmogų“, pasakė, kad „tu ten turi charizmos, tu patinki moterims, tu gali būti Hamletas“. Vaidmuo aktoriui kainavo labai daug jėgų: „Hamletas „duoda“ per galvą, smegenis, kad atsikvošėti negali. Jis visą laiką kalba apie mirtį, apie nebijojimą numirti, ir tu turi įsileisti visa tai į širdį – repetuoti, dirbti „pilna koja“, kitaip neatrasi nieko. Todėl pajutau, kad Hamleto vaidmuo nubraukė man penketą gyvenimo metų...“
Dar viena sritis, kuriai D. Meškauskas skiria didelį dėmesį – pedagoginis darbas. „Mes įdomūs kitiems žmonėms tik tiek, kiek negailestingi patys sau – nuolat primena savo studentams. – Iš vienos pusės aktorius turi viską žinoti, mokėti tekstą, bet iš kitos, būtina, kad jis išėjęs į sceną viską pamirštų... Įdomūs dalykai, labai paslaptingi ir pavojingi“.
D. Meškauskas 1988 m. baigė studijas prof. Irenos Vaišytės kurse Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija), dirbo Marijampolės, nuo 1990-ųjų – Klaipėdos dramos teatre. Taip pat vaidino: Klaipėdos „Pilies“, Kauno valstybiniame muzikiniame, „Keistuolių“, „Idioteatre“, OKT, Nacionaliniame dramos – teatruose, kine ir televizijoje. Visi aktoriaus D. Meškausko sukurti vaidmenys, pasak kritikos vertinimų, „yra ryškūs, pasižymi įtaigia vaidyba, vidine ekspresija, virtuoziniu persikūnijimu.“
Įdomi detalė – laidoje po trisdešimties metų susitiko buvę bendrakursiai – aktorius Darius Meškauskas ir projekto „Vieninteliai ir nepakartojami“ sumanytojas (ir vedėjas) Sigutis Jačėnas.
Rėmėjai: Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, Kultūros rėmimo fondas, Klaipėdos miesto savivaldybė. Partneris – Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka. Rengėjas – VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą