Agnė Šiaulytė-Petunija: "Eurovizijai" reikia netikėtumo efekto

- Papasakok apie save. Kaip patekai į muzikos pasaulį?

- Nuo mažens mokiausi Balio Dvariono muzikos mokykloje groti fortepijonu, paskui perėjau į džiazo dainavimą. Tiesa, iš pradžių apie muziką negalvojau kaip apie rimtą užsiėmimą, tik vėliau supratau, kad noriu dainuoti visada, noriu, kad tai būtų mano profesija. Po truputį ėmiau dalyvauti įvairiuose džiazo konkursuose. Pirmas kartas nemelavo - laimėjau didįjį prizą. Paskui susipažinau su būsima scenos kolege, nutarėme groti kartu. Pasirodydavome įvairiuose klubuose, baruose. Taip susipažinau su prodiuseriu Viliumi Tamošaičiu. Tada iš akustinės grupės tapome elektronine.

- Kodėl pasirinkai „Petunijos“ sceninį vardą?

- Nuo seno taip mane vadino draugai. Šią vasarą reikėjo pasirinkti sceninį vardą, todėl pradėjau galvoti. Agnių ir taip yra labai daug, galvojau apie įvairius vardus su magiškais skaičiais, bet galiausiai pasilikau prie Petunijos. Šis vardas traukia akį, visi domisi, kodėl, tad manau, kad nesuklydau pasirinkusi.

- Kas paskatino dalyvauti nacionalinėse atrankose į „Euroviziją“?

- Neplanavau, bet turėjau gerą dainą, kuri, mano manymu, tiko "Eurovizijos" konkursui. Pradėjau ją tobulinti. Tuo metu vyko atrankos į "Euroviziją", pagalvojau, kodėl gi nepabandžius. Norėjau parodyti žmonėms, ką darau.

- Kas nustebino šiame konkurse?

- Televizija man visiškai naujas dalykas. Čia daug daugiau jaudulio. Pamenu, per pirmąjį pasirodymą nežinojau, kaip elgtis. Nesijaučiau jaukiai toje aplinkoje, bet, tikiu, kad, laikui bėgant, įgysiu daugiau patirties ir pasijusiu laisviau.

- O nebijai, kad dalyvavimas atrankoje paliks ne visai teigiamą antspaudą tavo, kaip elektroninės muzikos kūrėjos, kelyje?

- Galvojau apie tai. Bet tai yra tik pradžia. Nemanau, kad tapsiu atlikėja, kuri pasirodė per "Euroviziją" ir pradingo. Planuose yra išleisti ir kitų dainų. Tai tėra pirmas laiptelis. Stengsiuosi toliau muzikuoti ir klausytojams pristatyti kūrinių, skirtų ne "Eurovizijai".

- Kaip manai, kokio kūrinio reikia „Eurovizijai“?

- Reikia geros idėjos, netikėtumo efekto. Gali labai gerai dainuoti, būti patyręs, bet jei nebūsi įdomus, neparodysi nieko naujo, vargu ar tau pasiseks. Reikia gerai jaustis ant scenos, jausti ryšį su filmavimo kamera. Tavo balsas gal ir neturi būti pats stipriausias, bet jis turi būti įdomus. Nuolat stebiu "Euroviziją", ir manau, kad kai laimėjo grupė "Lordi", pasikeitė visi šio konkurso standartai. Vienintelis standartas - kad daina gerai įsimintų.

- Kokie tavo tolesni planai?

- Noriu išleisti daugiau dainų. Netrukus mane pamatyti ir išgirsti bus galima grupės "Gerai gerai" koncertiniame ture, kur dainuosiu tiek savo, tiek ne savo dainas.

- Ką veiki be muzikos?

- Vilniaus universitete ketvirtame kurse studijuoju istoriją. Rašau bakalauro darbą. O muzika yra šalia. Nesigailiu, kad nestudijavau muzikos. Nesakau, kad nereikia jos mokytis, aš jos mokausi, bet ne universitete. Dabar tiesiog turėsiu gerą atsarginį planą. Juk niekada nežinai, kas tau gali atsitikti.

- Kaip manai, ko reikia muzikos scenai?

- Kartais užtenka tik sėkmės - atsidurti tam tikroje vietoje, tam tikru metu. Kitu atveju reikia daug dirbti.

- Kaip reaguoji į kritiką?

- Nors komisija mane vertina gana griežtai, su daug kuo sutinku. Juk ne veltui jie ten sėdi. Pats ne visada gali pamatyti, ką darai blogai. Todėl stengiuosi atsižvelgti į išsakytas pastabas ir dirbti toliau. O komentarai internete... nesu linkusi jų sureikšminti. Bet, kiek mano mama ar draugai žiūrėjo, sakė, kad visi atsiliepimai buvo geri.

Dosjė

Agnė Šiaulytė gimė 1993 m. rugpjūčio 18 d. Vilniuje

Šiuo metu Vilniaus universitete studijuoja istoriją

Baigė Balio Dvariono muzikos mokyklą

Dalyvauja "Eurovizijos" atrankoje

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“