Filmo "Matrica" kompozitorius: "Aš įpučiu gyvybę sustingusiems veidams"

- Kartu su kompozitoriumi Donu Deivisu (Don Davis) sukūrėte muziką fantastinių filmų trilogijai „Matrica“. Taip pat kūrėte muziką filmams „Pasiklydę kosmose“ („Lost in Space“), „Žūtbūtinis mūšis“ („Mortal Kombat“), „Kartą Meksikoje“ („Once upon a time in Mexico“), „Beovulfas“ („Beowulf“). Ką svarbu žinoti, norint sukurti sėkmingą garso takelį kino filmui?

- Mano patirtis rodo, kad reikia gerai suprasti, ko nori režisierius, kuriantis filmą, ką jis nori pasakyti. Taip pat svarbu žinoti, jog režisierius pasitiki tavimi, tiki, kad tu sugebėsi tai, ko jis nori, padaryti. Man darbas su „Matricos“ trilogijos režisieriais Vahovskiais (Andy Wachowski, Lana Wachowski) buvo unikali ir nepakartojama patirtis. Jie visada mokėjo pozityviai išreikšti kritiką, skatindami vis giliau įsijausti į garsų pasaulį.

- Jūsų karjera muzikoje prasidėjo projekto „Juno Reactor“ sukūrimu. Tuo metu turėjote tikslą kurti nekomercinę muziką, dabar jūsų muzika yra gerai žinoma visam pasauliui. Kaip šiuo metu apibūdintumėte savo muziką. Ar ji yra nekomercinė, ar kaip tik skirta plačiai auditorijai?

- Aš kuriu muziką, kurią mėgstu, kuri man įdomi. Tiesa, daugybė žmonių pasaulyje žino ir myli „Juno Reactor“. Šiuo metu pasaulyje muzikos pardavimai beveik neegzistuoja. Aš visada gyvenau kitoje masinės kultūros pusėje, visada dirbu su nepriklausomomis įrašų kompanijomis ir niekada nebandžiau dirbti su didžiausiomis muzikos įrašų leidybos kompanijomis, nes man nepatinka korporacijų požiūris į muziką. Manau, toks požiūris padėjo man sukurti savitą muziką. Viliuosi, dėl to ji tapo dar unikalesnė.

- Kaip apibūdintumėte savo klausytojus. Kas klausosi jūsų muzikos?

- Nekalbant apie tai, kad turi itin gerą muzikinį skonį? Mūsų muzika nepaiso ribų, jos klausosi elektroninės, pasaulio etninės, transo, gotikinės, industrinės muzikos gerbėjai ir tie, kurie mėgsta gerą kinui skirtą muziką. Galbūt ir dar kiti muzikos mėgėjai. Aš taip pat klausausi visko, kas man pakelia nuotaiką. Aš netikiu muzikos stilių ribomis, nes bet koks bandymas atitikti tam tikrą stilių, bandymas įsisprausti į rėmus reiškia muzikos mirtį. Aš užaugau klausydamasis glamroko, fanko muzikos, klasikinės muzikos, pankroko ir folklorinės, taigi daugybė muzikos stilių ir krypčių įsirėžė į mano atmintį ir sukasi mano galvoje, kai ji veikia...

- Jūs kūrėte muziką įvairaus žanro filmams ir kompiuteriniams žaidimams, jūsų muzika skambėjo futbolo rungtynėse. Kokią reikšmę turi muzika šiuolaikiniame vaizdų pasaulyje?

- Man patinka, kai mano kūrinį „Pistorelo“ kiekvieną kartą, kai per rungtynes įmušamas įvartis, groja ispanų televizija. Grojamas būtent šis kūrinys, o ne koks kitas. Aš nemanau, kad muzikos paskirtis labai pasikeitė, galbūt tik pasikeitė jos klausymo būdai. Muzika yra mano gyvenimo palydovė, manau, ir daugybės kitų žmonių... Muzika virpina sielą ir net nereikia, kad būtų ištarti kokie nors žodžiai.

- Ką manote apie šiandieninę televiziją? Ar ją žiūrite? Kokias programas renkatės? Kaip apibūdintumėte ateities televiziją?

- Aš televizoriaus labai dažnai nežiūriu. Nemėgstu sėdėti ir pasyviai vegetuoti. Mėgstu ką nors veikti, nesvarbu, ar tai būtų darbas su kino filmais, ar muzikos kūryba. Kai noriu atsipalaiduoti, žiūriu filmus „Netflix“ internetiniame kanale, ten aš mielai pasižiūriu serialus „Žmogžudystė“ („The Killing“), „Bręstantis blogis“ („Breaking Bad“), „Sausasis įstatymas“ („Boardwalk Empire“). Man patinka dramos, dokumentika. Nesu tos realiu laiku transliuojamos televizijos mėgėjas.

- Kas daro didžiausią įtaką jūsų muzikai?

- Paskutinis didžiausias įkvepiantis sprogimas įvyko Indijoje. Ten aš išgirdau atlikėją Hamsiką Ajer (Hamsika Iyer). Jos balsas man taip patiko, kad aš net pakviečiau ją dainuoti mūsų koncertuose. Man visada patinka susidurti su neįprastais, nepažintais dalykais, atrasti ką nors naujo.

- Jūs sukūrėte „Pistorelo“ muzikos kūrinį filmui „Matrica“ kartu su Styvu Stivensu (Steve Stevens), kuris geriau žinomas dėl to, kad groja kartu su Biliu Aidolu (Billy Idol). Kaip susipažinote su Styvu?

- Aš prodiusavau aktorę, vardu Treisi Lords (Traci Lords), kuri buvo šauni mergina, bet dainavimas nebuvo stiprioji jos savybė. Ir Styvas buvo pakviestas prodiusuoti jos būsimą albumą. Tada jis paskambino man ir paklausė, ką aš darau, kad jos balsas skamba taip puikiai. Aš jam papasakojau, kaip tai padariau, tada jis metė projektą ir pakvietė mane dirbti kartu su juo. Aš visada mėgau šį gitaros virtuozą, taigi tai buvo magiškas momentas.

- Jūs kuriate muziką ir japonų animė žanro filmams. Kuo skiriasi muzikos kūrimas animė ir kompiuteriniams žaidimams?

- Šiuo metu nekuriu muzikos kompiuteriniams žaidimams, bet kurdamas animė žanro filmams aš turiu įsijausti į filmo personažus labiau negu į vaidybinių filmų herojus. Turiu į jų negyvus veidus įpūsti gyvybės...

Parengta pagal priedą „TV publika“