Panašiai šiandien jaučiasi ir Julija Jegorova, kuri prieš savaitę projekte „Lietuvos balsas” susižėrė daugiausia žiūrovų simpatijų ir iš konkurentų rankų išplėšė pagrindinį prizą: kelionę į pasaulio centrą Niujorką ir sutartį su kompanija „Universal Music”. Mergina dar gyvena praėjusio sekmadienio įspūdžiais, nedrąsiai svajoja apie ranka pasiekiamas dideles galimybes. Paklausta apie pasikeitusius ateities planus mergina nepasiduoda užplūdusioms emocijoms ir ramiai atsako, esą mesti darbo ji neketina, o šis laimėjimas nėra jos karjeros viršūnė, o tik gera pradžia.
- Per visą projektą už tave žiūrovai balsavo ne taip aktyviai, kaip už konkurentus, ar tikėjaisi laimėti?
- Niekada nebuvau projekto autsaiderė, tačiau žinojau, kad žiūrovai nebalsuoja dėl kažkokių priežasčių. Dabar manau, kad galbūt jie pasitikėjo mokytojais manydami, kad šie tikrai manęs neišmes. Tačiau visada žinojau, kad žmonės manimi tiki ir aš jiems patinku. Mano vaizdo įrašai būdavo daugiausia peržiūrimi ir komentuojami. Taip pat gaudavau daug laiškų.
Į šį projektą mane atvedė noras nugalėti. Visą laiką siekiau geriausio rezultato, dėjau pastangas, kad jį gaučiau, ir tikėjausi pergalės. Į šį projektą žiūrėjau kaip į rimtą konkursą, ne kaip galimybę pasirodyti televizijoje.
- Tačiau panašių muzikinių projektų Lietuvoje buvo ne vienas. Kodėl tavo dėmesį patraukė būtent šis, ko taip ilgai laukei?
- Prieš tai dar teko dalyvauti su Kauno šampaniniu choru „Chorų karuose”. O apie „Lietuvos balsą” sužinojau visiškai atsitiktinai iš pažįstamų, jie ragino čia dalyvauti. Išnagrinėjau projekto aprašymą, pasižiūrėjau, kaip analogiškas projektas vyko užsienyje, ir pamaniau, kad tai kažkas neįtikėtino Lietuvai.
Ir labai džiaugiuosi, kad nebandžiau dalyvauti tokiuose projektuose kaip „Kelias į žvaigždes”, „Dangus” ir pan. Juose trūko profesionalumo, gyvumo ir daug kitų dalykų. Tai nepalyginami dalykai, kaip viskas vyko anuose projektuose ir „Lietuvos balse”.
- Kokios tavo kaip atlikėjos ambicijos? Kaip ir kur įsivaizduoji save po kelių dešimčių metų?
- Matau save solidaus amžiaus ir solidžioje vietoje. Konkrečiau sunku pasakyti. Esu optimistė, tačiau į viską žiūriu realiai.
- Pačioje projekto pradžioje prisižadėjai, kad jei laimėsi „Lietuvos balsą”, dalyvausi nacionalinėje „Eurovizijos” atrankoje. Ar tesėsi pažadą?
- Savo žodžių neišsižadu, bet ir neminėjau, kuriais metais tai darysiu. Visada svajojau, kad kada nors vyksiu į šį konkursą atstovauti Lietuvai. „Eurovizija” yra pats geriausias būdas atstovaujant šaliai pasirodyti visai Europai. Juk iki šiol tai žiūrimiausias tarptautinis konkursas.
Kai tik turėsiu tokią dainą, kuria tikėsiu ir su kuria jausiuosi stipri, žmonės mane išvys nacionalinėje „Eurovizijos” atrankoje.
- Kodėl nepanorai mokytis dainavimo, o pasirinkai vokiečių kalbos studijas?
- Viena to priežasčių, kad nesimokiau muzikos mokykloje. Nors vokiečių kalba niekada nepatiko ir tvirtinau, kad jos man niekada nereikės, 11-oje klasėje ją pamėgau, dabar labai džiaugiuosi baigusi vokiečių kalbos studijas ir darbu, susijusiu su mano specialybe. Visi nori dainuoti ir šokti, tačiau visiems darbo vietų neužteks, todėl, manau, visai gerai šalia muzikinės veiklos turėti ir kitą išsilavinimą bei veiklą.
- Visai neseniai nuskambėjo skandalas, kaip Evelina Anusauskaitė po laimėjimo „Avon Voices” konkurso organizatorių liko apgauta. Ar nesusvyravo tavo pačios pasitikėjimas grandioziniais projektais ir dideliais pažadais? Nebijai, kad po daug liaupsių ir sveikinimų gali ištikti panašus likimas?
- Negalvoju apie tai. Apskritai tas „Avon Voices” konkursas man pasirodė dviprasmiškas. Buvo keista ir tai, kad Evelina jį laimėjo. Mergina gerai dainuoja, tačiau niekas neprilygsta juodaodės dainavimui. Tada ir pamaniau, kad galbūt konkursas nėra labai rimtas. O ir viskas nėra skelbiama, tik tai, kas norima.
- „Lietuvos balse” atlikai įvairių stilių muziką, todėl tavo muzikinis veidas liko neaiškus. Kokio stiliaus muziką norėtum atlikti, koks muzikinis žanras tau artimiausias?
- Tai būtų popmuzika, viduriukas tarp to, ką dainavau „Lietuvos balse”. Kartais pati kuriu dainas, kartais dainuoju kitų sukurtas. Kurį laiką buvau apstojusi kurti, bet dabar bus proga vėl pradėti.
- Muzikinių projektų buvo labai daug, taip pat ir jų laimėtojų. Tačiau didelė dalis greitai nukrito nuo pjedestalo. Ar nebijai, kad tave ištiks toks pat likimas? Ką darysi, kad išliktum aukštai?
- Kol kas apie tai negalvoju. Tiesiog reikia dėti daug darbo ir įsitvirtinti. Ir jei rasiu savo terpę, joje ir liksiu.
- Ką veiki gyvenime, be muzikos?
- Dirbu spaustuvėje eksporto vadybininke su Vokietijos rinka. Man tai buvo naujas dalykas. Esu labai patenkinta šiuo darbu, nes dirbu su labai šauniu kolektyvu. Į darbą einu kaip į šventę. Todėl tikiuosi, kad pavyks suderinti ir darbą, ir muzikinę karjerą.
- Tave užklupo didžiulė dėmesio banga. Dažnai ji pakoreguoja santykius net su artimais žmonėmis. Ar turi antrąją pusę?
- Nenorėčiau apie tai ir kitus asmeninius dalykus kalbėti. Norėčiau, kad žmonės manimi domėtųsi dėl muzikinių dalykų.
DOSJĖ
Gimė 1986 m. gruodžio 27 d.
Išsilavinimas: mokėsi Kauno Nemuno vidurinėje mokykloje, Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete įgijo vokiečių filologijos diplomą
Laimėjimai: projekto „Lietuvos balsas” pagrindinis prizas, t. y. kelionė į Niujorką ir sutartis su kompanija „Universal Music”
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą