"Tikime, kad draugų yra pilna Klaipėda ir Lietuva. Programa dar dėliojasi, tačiau kadangi scena didelė ir talpi, pakviesime dar keletą svečių, daugiausia - savo buvusių vokalisčių, tapusių įžymybėmis Lietuvoje, kurių yra tikrai nemažai: Rūta Ščiogolevaitė, Irena Starošaitė, Kristina Jatautaitė. Prikalbinome koncerte dalyvauti iš Vokietijos atvažiuosiančią buvusią mūsų dainininkę Larisą Čekasiną", - sakė atlikėjas.
[CITATA]
Bus pakviesta nemažai muzikantų, tačiau visų netikėtumų scenoje S. Januška neatskleidė norėdamas, kad liktų paslapties šydas. Rengiama didelė dviejų dalių programa, kurioje, be kūrinių, kuriuos publika žino ir dainuoja koncertuose kartu su grupe, bus ne viena premjera. Sumanyta išleisti ir naujų dainų kompaktinį diską.
Kolūkyje nuskintas idėjos obuolys
"Grupė buvo įkurta 1978 metais, kai tik įstojome į tuometinės Klaipėdos konservatorijos Džiazo muzikos katedros pirmą kursą, ir buvome išvežti į kolūkį Mažeikių rajone, Tirkšlių miestelį, kur skynėme obuolius, kasėme bulves, kaitinomės pirtelėse, linksmai leidome laiką. Per mėnesį trukusią talką leisdami niūrius vakarus Tirkšlių kultūros namų salėje sugalvojome, jog būtų smagu įkurti grupę, kad galėtume visi kartu muzikuoti ir įgyvendinti savo muzikines idėjas", - sakė S. Januška.
Jau tuomet daugelis iš pokalbininko draugų, kaip ir jis pats, turėjo turtingas muzikines patirtis. Vaikinai buvo iš skirtingų miestų: Virginijus Pažemeckas - iš Telšių, Gintautas Litinskas - iš Radviliškio, S. Januška - iš Marijampolės, Valdas Galdikas - iš Skuodo rajono (prisijungęs prie grupės vėliau), Raimondas Jonutis - klaipėdietis.
1986 m. grupei buvo suteiktas vokalinio instrumentinio ansamblio "Studija" vardas. Vaikinai norėjo, kad pavadinimas būtų "Studija Combo", bet tai nepatiko funkcionieriams.
"Tuo metu buvome baigę studentišką gyvenimą ir grojome klaipėdiečiams labai gerai žinomame restorane "Neringa" 10 metų. Kartu mes buvome ir Klaipėdos miesto kultūros namų estradinis ansamblis. Miesto kultūros rūmų grupe buvome iki 2000 metų, kol, įvykus rezorganizacijai, tapome nepriklausomi. Grojome programą, kuri mums labai patiko: tai buvo džiazas, džiazrokas, soulas, fankas, autorinė muzika, šiek tiek ir rusiškos pagal tuometinius reikalavimus", - sakė dainininkas, pripažinęs, jog tas laikas nebuvo blogas, nes grupė ruošdavo programas įvairiems konkursams ir festivaliams.
Per tą dešimtmetį "Studija" surinko visus įmanomus apdovanojimus: pagrindinį "Palangos jaunystės" ir "Gintarinės triūbos" prizą, Birštono džiazo festivalyje buvo apdovanoti diplomu, tapo "Vilniaus bokštų" laureatais. Prie pergalių labai prisidėjo to meto meno vadovas Ričardas Dubinskas.
Tuo metu buvo išleista vienintelė ilgai grojanti plokštelė, pasirodžiusi 1987 m, ir dabar jau tapusi fonotekų retenybe.
Lūkesčių išsipildymas
Anot S. Januškos, Lietuvai atgavus nepriklausomybę muzikantams buvo sunku išgyventi, jie "praėjo" blokadą, suirutę, pinigų nuvertėjimą. Taip jau nutiko, kad dainininkas Žilvinas Žvagulis atrado ryšių užsienio šalyse ir drauge su "Studijos" vyrais keliavo po įvairias šalis beveik 4 metus, rengdami pasirodymus įvairiuose klubuose. Pradėta nuo Bulgarijos, vėliau muzikuota Lenkijoje, Islandijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
"1994 m. grįžus į Lietuvą teko iš naujo apie save priminti publikai, savo gerbėjams. Tai buvo mūsų kūrybos įteisinimo laikas. Netrukus išleidome keletą kompaktinių plokštelių, į kurias sudėjome visą savo kūrybą - tą intensyvų laikotarpį vainikavo muzikinių "Bravo" apdovanojimų statulėlė, kurią mes gavome kaip geriausia roko grupė šalyje - už CD, kuris vadinosi "Skrendam!" Tada girdėjome daug kontroversiškų nuomonių, kodėl populiariosios muzikos atstovai laimėjo geriausios roko grupės nominaciją, tačiau kompaktinėje plokštelėje buvo įvairių stilių muzika", - sakė S. Januška.
Jis prisimena, jog gyvastinga grupės būtis panaši į muzikinės šeimos gyvenimą. Buvo daug ginčų, pykčių ir susitaikymų, sudėtingų situacijų, kai nesutapdavo kūrybiniai troškimai, vizijos, lūkesčiai ir ateities planai. Reikėdavo surasti kompromisą, įtikinti vienas kitą, susitaikyti, atleisti vienas kito nuodėmes, paklydimus, nes muzikantai buvo ambicingi. Tačiau brandžios asmenybės, turinčios didelę patirtį, mokėjo džiaugtis ir draugo sėkme, jo pasirinktu keliu, ir kūrybine laisve.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą