“Smokie” senbūvis: gaila jauniausių gerbėjų ausų

2012-12-02 13:13

“Girdėjau, kad Klaipėdoje jau pasirodė pirmosios snaigės, mes škotų salyne taip pat laukiame sniego”, - pokalbį telefonu su “Vakarų ekspresu” pradeda “Smokie” grupės muzikantas, prisijungęs prie kolektyvo 1986 metais, Martin Bullard.

Apie ketvirtadienį, gruodžio 6 d., Klaipėdoje vyksiantį „Smokie“ koncertą, tris užaugusias gerbėjų kartas, slaugės, bankininko darbus ir, žinoma, ausų kištukus garsus muzikantas, dainų kompozitorius pasakojo noriai ir atvirai.

Kodėl „Smokie“ dainos vis dar populiarios? Ir iš karto užduodu vadinamąjį „follow up“ klausimą. Ar geri įrašai turi ant pakuotės užrašytą galiojimo pabaigos laiką?

Pirmiausia, dėl kokybės, paprastos, bet aiškiai sukurtos siužeto linijos. Melodija, kurią lengvą įsiminti, neieškant sudėtingų muzikos formų, taip pat yra labai svarbi.

Taip pat mes grojame tik gyvai ir visada tik tam, kad pajustume, išgirstume klausytojo atsaką į mūsų siunčiamą muzikinį signalą...

Galiojimo pabaigos datos nėra, nes...

Pertrauksiu. Tai Jums svarbiausia klausytojai?

Tikrai taip. Tai ir sėkmės, ir viso džiaugsmo priežastis. Kai matai juos pamiršusius savo dienos rūpesčius, bankų kodus, sąskaitas. Kai matai priešais save tūkstantines šeimas skirtinguose pasaulio miestuose, tada esi laimingas žmogus, supranti, kad viskas gerai ir dar neatėjo laikas trauktis iš scenos.

Tapsite tokiais legendiniais kaip... Aš laukiu Jūsų atsakymo?

„The Rolling stones“, „The Beatles“, „Mettalica“, „Qeen“ – tai labai geros grupės.

Didžiojoje Britanijoje kalbama, kad „The Beatles“ buvo politinis projektas nukreipti žmonių akis nuo tikrųjų problemų, bet jų sukurta „Beat Beato“ kultūra, sunkusis rokas vėliau privertė valdžią graužtis nagus. Koks „Smokie“ santykis su politika, valdžios sprendimais?

Mūsų žinutės klausytojams yra iš tiesų paprastos. Jokių politinių poteksčių jose nėra. Nenorime nei prieš nieką protestuoti, nei būti kažkieno įrankiu toms idėjoms skleisti. Mūsų muzikoje nėra politikos. Tik džiaugsmas, šėlsmas, bendrystės jausmas.

Pasikartosiu. Jūsų tarptautinės šlovės paslaptys?

Įdomu. Pats dažnai galvoju apie tai. Pirmiausia, nepatikėsite, mūsų paprasti dainų tekstai daug kam būdavo puiki galimybė išmokti anglų kalbą. Žodis po žodžio klausytojai išmokdavo kelis sakinius. Taip tiesiog stengdavosi pasipuikuoti. Tai tikrai fenomenalu.

Antra, tai mūsų kelionės po visą pasaulį. Labai daug koncertų, daug skirtingų žmonių. Natūralu, kad kažkam pradedi patikti.

Žmonės skirtingi? Lietuviai kuo nors išsiskiria?

Visus žmones kankina panašūs rūpesčiai. Mums sekasi, kad bent trumpam galime tuos rūpesčius savo melodijomis padėti užmiršti. Lietuviai man įsiminė kaip labai dosnūs ir svetingi žmonės.

Rengti tokius turus po pasaulį neįtikėtina, bet ar nepavargstate keliauti?

Žinoma, mes juokaujame, kad reiktų kažkokio unikalaus ir specialaus keliavimo būdo mūsų grupei. Nes tie skraidymai...

Teleporto?

Prajuokinai. Vienas iš variantų, jeigu sveikata leis to sulaukti. Būtų labai smagu. Kelionės labai vargina. Kartais, užlipęs ant scenos, jautiesi išsekęs, bet vos pradėjus groti tas ateities teleportas pradeda veikti. Išgirsti gerbėjų ovacijas, arenose sklendžiančius priedanius. Jautiesi vėl pilnas energijos. Įsikūniji į muzikos „Avatarą“.

Ar įsivaizduojate, kad dabar sukuriamų dainų bus klausomasi po 50 metų? Ar jos turi laikui atsparų užtaisą? Mano kuklia nuomone (IMHO), tai beveik neįmanoma...

Visiškai su tavimi sutinku. Naujoms grupėms dabar labai sunku. Gyvenimo tempas milžiniškas, daug blaškymosi, sunku rasti laiko ieškojimams, gerai, profesionaliai kūrybai. Sunku turėti savo veidą, sunku ignoruoti paklausos, pasiūlos dėsnius.

Šiek tiek žinau apie Jus. Dirbote banke, vėliau slaugėte žmones. Kas bendro tarp muzikos, bankininkystės ir slaugos?

Banke dirbti nepatiko, o žmonių slaugymas išmokė, kad abipusė komunikacija yra labai svarbi. Džiaugiuosi, kad mūsų muzika atėjusiems į koncertą padeda kaip geros slaugės dėmesys. Skirtumas tas, kad medikai ir slaugės žmogui padėti gali ne visada. Mes visada...

Kuo didžiuojatės, dėl ko gėdijatės?

Gėdytis. Gėdytis tikrai neturiu dėl ko. Didžiuojuosi savo šeima, sprendimais, kuriuos padariau. Labiausiai, kad pavyko prisijungti prie „Smokie“. Esu labai patenkintas vieta, kurioje esu įsikūręs. Škotų salos nuostabios.

Scenoje pasirodysite su orkestru. Iš kur šis sumanymas?

Jie patys pasisiūlė. Jie patys mus susirado ir sakė, kad labai džiaugtųsi, jei galėtų su mumis groti. Pabandėme, visiems patiko, kol galime sau tai leisti, tai ir darysime. Tiek mums patinka su jais dirbti, tiek jiems. Tikimės, kad ir toliau taip bendradarbiausime, o tuo labiausiai džiaugsis mūsų klausytojai.

„Smokie“ gerbėjų karta?

Tai jau trys kartos. Į koncertus vedasi ir vaikaičius. Jauniausiam mūsų gerbėjui koncerte buvo gal du mėnesiai. Jis buvo taip arti scenos, kad ketinau sumažinti garsą arba surasti jam ausų kištukus, nes muzika buvo tikrai tranki. Vyriausiam, prieš kelerius metus tikrinausi, buvo 87 metai. Tikiuosi, jis dar gyvas ir sveikas.

Tai yra kartos, suprantančios savitarpio pagalbos, šeimos, meilės svarbą. Tai žmonės, kurie linkę apsidairyti ir pažiūrėti, ar kitiems viskas gerai. Tai žmonės, matantys ir kitus, ne tik save. Žiūrintys į pasaulį ne tik savo akimis...