Klaipėdos Parodų rūmuose - eksperimentinė Žanetos Jasaitytės-Bessonovos paroda

Penktadienį Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose atidaroma Žanetos Jasaitytės-Bessonovos eksperimentinė paroda „Tarpininkavimo santykiai: mano kūnas tavyje“.

Projekte gali dalyvauti skirtingo amžiaus ir įvairių socialinių grupių gyventojai. Parodos lankytojai turės galimybę nevaržomai, interpretuodami įsitraukti į aktyvią kūrybinę (savi)edukacinę veiklą, tobulinti komunikavimo, pažinimo, kūrybingumo kompetencijas. Kitaip tariant, lankytojui suteikiama galimybė universalioje kūrybinėje erdvėje pačiam tapti aktyviu meninio proceso dalyviu, tam tikra prasme - kūrėju.

Menininkės Ž. Jasaitytės-Bessonovos grafikos stilius atpažįstamas iš tolo. Spalva, idėja, ryškumas - tai daugiau tiktų plakatui. Gal dėl to Žaneta ryžosi eksperimentinei parodai, kur paveikslai, jų istorijos tampa ir pavirsta objektais. Pati autorė šią parodą vadina eksperimentine, nes iki šiol ilgą laiką ją labiau viliojo grafinė abstrakcija. 

Dabar autorė kuria darbus, kurie tiesiogine to žodžio prasme „įsitempia“ žiūrovą į vidų. Galima būtų tai įvardinti kaip autorės pasirinktą minkštąją tekstilę ar netgi socialinę plastiką. Tačiau nors kompleksinėje menininkės instaliacijoje tekstilinės medžiagos dominuoja, kalbėti vien apie tekstilę būtų banalu.

O gal tai imlioji skulptūra? Pagaulioji skulptūra? Žaneta šį kartą ėmėsi gana sudėtingo formato - išorės ir vidaus hibrido. Sakytum, pasinaudojusi šiuolaikinio meno kalba, leistų žiūrovams vaikščioti po gimdą, sudarytų sąlygas prisiliesti prie pirmapradžių refleksų, o tai suteikia daugiau pasirinktos temos interpretacijų. Objektai patys ima žiūrovus į glėbį, kinetinės konstrukcijos sudaro galimybę pačiam panirti į objektą, kur ypač svarbus taktilinis ryšys - medžiagos ir žiūrovo santykis.

Kurdama naują ciklą, Ž. Jasaitytė-Bessonova tyrinėja filosofines, fenomenologines reiškinių reikšmes - kad ir žmogaus gimimo esmę. Todėl ši paroda erdviškai tarsi suskaidyta į įvairius pažinimo lygius: tiek vaikui, tiek suaugusiajam. Joje mažai daiktų ir daug erdvės interpretacijai. Menininkė tarsi kelia sau užduotį - atsikratyti daikto kaip kūrybos išraiškos prasmės, išmokti palikti erdvės. Ypač sudėtinga palikti tuščią interjerą, tarkim, baltą sieną ir vieną meno kūrinį, - žmonės nori regėti visko daug, grožis dažnai vis dar suprantamas kaip gausa. O juk kuo mažiau turi, tuo laisvesnis jautiesi.

Žanetos kūryba įgauna vis daugiau dekoratyvumo bei išorinių puošmenų, o sykiu - ir socialinės pozicijos. Ironija, cinizmas, išskirtinumas - būtinos sąlygos, atskleidžiančios, kad juokas pro ašaras, taip pat, kaip ir įstabus nuoširdumas, yra taisyklių laužymo priežastis ir būdas. Ekspresyvumas - tai taktika, ekspresionizmas - strategija.

Ž. Jasaitytė-Bessonova Šiaulių universitete įgijo grafikos specialybės magistro diplomą. Dar studijuodama tobulinosi ESAD dizaino mokykloje Portugalijoje. Menininkė nuo 2001 m. aktyviai dalyvauja personalinėse ir bendrose parodose, tarptautiniuose meno projektuose, meno rezidencijose, kūrybiniuose simpoziumuose. 2007 m. Ž. Jasaitytė-Bessonova tapo Jaunųjų meno ir kultūros kūrėjų premijos laureate, 2010 m. jai buvo įteiktas Jaunųjų menininkų prizas. Nuo 2009 m. menininkė yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė.