Paroda „Lietuvos spaudos fotografija 2017“ pasiekė Klaipėdą

Susirinkusius į parodą sveikino Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis. Anot jo, spaudos fotografai daro labai kilmingą darbą ir parodo tikrąjį Lietuvos veidą, kuris dažnai matomas tik iš neigiamos pusės, remiantis neigiamais statistiniais duomenimis. Direktorius ragino visus susirinkusius atidžiai peržiūrėti nuotraukas ir suprasti, jog šiandieninės Lietuvos veidas visai nėra liūdnas.

Į parodos atidarymą atvyko ir buvęs jūrininkas, ilgametis kapitonas Sigitas Šileris. Anot jo, gyventojų atėjimas į parodą – labai svarbus ir geras žingsnis. Jis džiaugėsi, jog biblioteka tampa kultūros, Lietuvybės skleidimo centru.

„Čia susirenka ir jaunų ir pagyvenusių žmonių. Tokios parodos labai svarbios. Norisi ne tik, kad pas mus jas atvežtų, norisi, kad ir mes kur nuvežtume savo parodas,“ – dėstė mintis jūrininkas S. Šileris ir šypsodamasis pridėjo, jog trūksta tik tyro jūreivio portreto nuotraukos.

Tai darbai, kuriems reikia daugiau laiko

Konkursą organizuojančio Lietuvos spaudos fotografų klubo prezidentas Jonas Staselis teigia, jog  konkurso tikslų yra daug, tačiau keli jų – svarbiausi. „Vienas pagrindinių tikslų – geriausių kolegų darbų įvertinimas ir pristatymas visuomenėje. Parodymas, jog lietuviška fotožurnalistika yra ne tik tai, ką kas dieną matome žiniasklaidoje, puslapiuose ar ekranuose. Tai darbai, kuriems reikia daugiau laiko, nei kelių sekundžių verčiant puslapius,“ – aiškino J. Staselis.

Kitas svarbus tikslas, pasak J. Staselio, spaudos fotografų skatinimas tobulėti, neužsibūti kasdienėje veikloje, žvelgti plačiau ir parodyti visuomenei įdomesnį pasaulį.

Lietuvos spaudos fotografų klubo prezidentas pabrėžė, jog fotožurnalisto darbe labai svarbi atsakomybė už paskleistą žinią ir etikos standartai. „Nuotrauka nėra tik gražus vaizdas, tai yra žinia, kuri nebūtinai yra naujiena, kaip daugelis mano. Žinia – tai bendras pažinimas, atradimas kažko naujo, tam tikri gyvenimo procesai, kurių mes nepastebime, o jie yra visai šalia,“ – aiškina J. Staselis.

Kadangi fotografijos ir perduodamos žinios tikrumas yra vienas svarbiausių konkurso kriterijų, konkurse gali dalyvauti tik tie fotografai ar multimedijų kūrėjai, kurie nuolat bendradarbiauja su žiniasklaida, kurių kasdieniame darbe reikia atsakyti už skleidžiamą vizualią žinią. Taip pat konkurso dalyviai turi sutikti su Etikos kodekso nuostatais bei atsiųsti originalius darbus. Šiemet 23 nuotraukos diskvalifikuotos.

Sugriežtinus konkurso sąlygas darbus konkursui pateikė 106 fotografai ir 14 naujos konkurso temos „multimedija“ kūrėjų grupių. Iš viso tarptautinė komisija Auksinio kadro nugalėtojus rinko iš daugiau nei 4000 fotografų.

Klaipėdiečių darbai parodoje

Į Vilnių su kitomis parodos nuotraukomis atkeliavo ir ne pirmus metus konkurse dalyvaujančios klaipėdietės Viktorijos Vaišvilaitės-Skirutienės fotografijos, nominuotis temoje „Spindesys“.  

 Kaip pasakoja pašnekovė, fotografija jos gyvenime atsirado savaime, keliaujant, įamžinant akimirkas, visai nepastebimai, o nuotraukų eksponavimas jai labai svarbus. „Nuo senų laikų su šeima, tėveliais važiuodavome į parodas, lankydavome jas, tyrinėdavome. Ši paroda – būdas pasidžiaugti fotografijomis. Kaip paveikslams skirta kabėti ant sienų, taip nuotraukos turi būti eksponuojamos,“ – pasakoja fotografė.

Taip pat parodoje galima rasti ir buvusio klaipėdiečio Petro Malūko nuotraukų seriją apie poledinę žūklę ant Kuršių marių ledo, kuri tapo temos „Reportažas“ nugalėtoja. Nors šiandien P. Malūkas gyvena Vilniuje, jo, kaip fotografo kelias, prasidėjo nuo meninės fotografijos gimtajame mieste. Vėliau jam teko bendradarbiauti ir dirbti su kitais Klaipėdos fotografais, o galiausiai viskas peraugo į spaudos fotografiją.

Pašnekovas konkurse dalyvauja kiekvienais metais. „Tai – tradicinis konkursas, mano darbas, duona, kasdienybė: reikia dalyvauti. Patys fotografai kažkada iniciavo šį konkursą, tad, kas dalyvaus, jei ne mes patys,“ – konkurso svarbą aiškino P. Malūkas

Paklaustas apie temos pasirinkimą, pašnekovas pritarė, jog šiek tiek įtakos turėjo ir ankstesnis gyvenimas uostamiestyje. „Žinoma, tai man artima. Jau ne pirmą kartą fotografavau stintų žvejus. Todėl gerai žinau kraštą, kur važiuoti, kaip viską daryti. Žinoma, visur yra daug temų, bet Klaipėda – mano kraštas,“ – pasakoja P. Malūkas

Laimėjimas, anot fotografo, yra visada malonus, tačiau su laiku įgaunantis kitokią prasmę. Nes ne visada apdovanojimas reiškia, jog esi geriausias. Nors pateikiami aiškūs vertinimo kriterijai, kiekvienas vertinimo komisijos narys turi savo asmeninį požiūrį bei estetinį mąstymą. 

Konkursą „Lietuvos spaudos fotografija“ kasmet rengia VšĮ Lietuvos spaudos fotografų klubas, vienijantis daugiau kaip pusšimtį Lietuvos spaudos fotografų profesionalų. Vienas pagrindinių klubo tikslų yra skatinti šalies fotožurnalistus atsakingai vizualiai informuoti apie reikšmingus įvykius ir gyvenimą mūsų šalyje bei pasaulyje.