Paroda veiks iki gegužės 7 d.
TEN, KUR ESI
Mes ne tik švytime, bet ir siunčiame ryškius energijos impulsus.
Kiekviena materija planetoje turi tam tikrą energijos lauką.
Troškimas fiksuoti elektrinę fluorescenciją visame pasaulyje kilo po Nikola Tesla eksperimentų. Nuo XIXa. vidurio švytėjimas fiksuotas fotografinėse plokštelėse ir juostelėse.
Ir kuomet buvo nustota šiais atvaizdais tik žavėtis, bet pradėta juos analizuoti, buvo išsiaiškinta, kad kiekvieno subjekto pirštų atspaudų švytėjimas yra individualus. Vieniems tai pasirodė labai erzinantis faktas, kiti, atvirkščiai, nugrimzdo į meditatyvų transą... ir vaizdai fiksuojantys švytėjimą pakeitė savo formą. Fluorescencijos fiksavimo procesas ir jo supratimas vis dar keičiasi ir yra vystomas pačiose įvairiausiose disciplinose.
Kodėl tai svarbu?
Šiandieniniame pasaulyje apskritai lieka tiek mažai laiko ir galimybių tiesiog sustoti, atsikvėpt ir įsiklausyti. Iš tiesų pažvelgti į kitus ir į save, suprasti kad esti ypatingos tarpusavio gijos siejančios visus žmones, nesvarbu iš kur tu ir kur esi, ar gyveni viename iš didžiųjų pasaulio megapolių ar mažos šalies nedideliame miestelyje. Visus mus jungia ta pati energija ir sąmoningas ar nesąmoningas noras ja dalintis.
Darbuose naudojamas apšvietimo būdas - mūsų žvilgsnio į pasaulį, gyvenimą ir pačią kūrybą simbolis. Čia aiškiai jaučiamas gyvenimo dualumas: juoda-balta, būtis-nebūtis, - viskas visuomet šalia, skaudžiai kartu. Ir nežinai, kuomet bus nuspaustas lengvai užprogramuotas mygtukas, ir persikelsi į kitą, galbūt dar nepažintą erdvę.
Belieka tik džiaugtis gyvenimu ir žmonėmis iš tiesų jį gyvenančiais, gyvenančiais be kvailo patoso ir vienokių ar kitokių apsimetinėjimų. Juk iš tiesų, mes egzistuojame tik tarp tuščios erdvės ir realybės. Todėl kiekviena mintis, nuotaika ar jausmas iš karto sukuria stipresnį ar silpnesnį švytėjimą (arba jį panaikiną) ir energetinės informacijos perdavimą. Šis švytėjimas instaliacijoje išreiškiamas besikeičiančia šviesa, fosforuojančiomis spalvomis, kurios jungiasi į bendrą projekto aurą ir mirguliuoja, švyti įvairiausių atspalvių gausa.
Todėl savo darbuose naudoju tamsoje švytinčius dažus, nes jie – tos nematomos energijos išraiška, kurią kiekvieną akimirką siunčiame mylimiesiems ir artimiausiems, kitiems žmonėms ir visam pasauliui.
Juoda erdvė - tai atviras laukas skirtas meditacijai, erdvė, kurioje žiūrovas gali suvokti ir išgyventi tą patį kūrybinio impulso momentą, kurį patiria menininkas. Erdvė, kurioje galima atsipalaiduoti, užmiršti kai kuriuos gyvenimo įvykius ir būti tik pačiu savimi.
Gaila, tačiau svarbiausias tikslas moderniame pasaulyje yra atkreipti dėmesį tik į save. Todėl vizualaus kūrinio pagalba siekiu sukurti forma, kuri yra ne tik fizinė, bet suponuoja išvadą, kad visa mūsų egzistencija yra energija.
Laura Guokė
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą