Užgavėnių persirengėlių vaikštynių tradicija ryškiausiai išsilaikė Žemaitijoje, tad šiame regione gausiai išliko ir tautosakos pavyzdžių. Juos gerai žino Vilniaus etninės kultūros centro vyr. koordinatorė, etnologė Loreta Šarkaitė. Ji papaskos klaipėdiečiams, ką per Užgavėnes veikia persirengėliai, kad pateisintų vizualų savo įvaizdį.
Etnologė pastebi, kad persirengėlių oracijose atsispindi karnavalui būdinga „kitoniška“ kalba, nusakoma nesama žemė, iš kurios ateina persirengėliai. Paprastai jie siūlo ką nors pirkti, parduoda juokingus ir visai nereikalingus daiktus. „Daktarai“ reklamuoja nebūtus vaistus, siūlo netradicinius gydymo būdus ir kitaip linksmai užima šeimininkus, kuriuos aplankė. Ubagų dainomis stengiamasi kuo daugiau išprašyti „išmaldos“ iš šeimininkų.
O kur dar „žydų“, „čigonų“, „vengrų“ „paleisti liežuviai“... Etnologė Loreta Šarkaitė žada pamokyti įvairiausių oracijų, žemaitiškų ir dzūkiškų Užgavėnių kalendorinių dainų, aukštaičių pasivažinėjimo aplink laukus sutartinių ir, žinoma, Užgavėnių šventei būdingų šokių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą