Jono kalnelio sala virto archajiškos fiestos vieta

Jono kalnelio sala virto archajiškos fiestos vieta

765-ojo Klaipėdos gimtadienio proga Jono kalnelio saloje įsikūrė karių ir amatininkų istorinė stovykla, koncertavo įvairūs kolektyvai, vyko senoviniai žaidimai, buvo pristatoma senovinė virtuvė, aludarystė, vyko šiupinio ir kitų patiekalų degustacija.

Jono kalnelio sala virto archajiškos fiestos vieta, kurioje svečiai galėjo persikelti į pajūrio autochtonų kuršių ir vikingų pasaulį, tapti viduramžių šventės dalyviais.

Pagal Norvegijoje rastą IX amžiaus originalą pastatytas laivas buvo prišvartuotas Dangės krantinėje, visi norintieji galėjo jį apžiūrėti, prisėsti prie irklų, tiesiogiai pabendrauti su milžinišką darbą atlikusiu lietuviu laivadirbiu.

Virginijos SAMULIONYTĖS nuotr.

Istorikai sutaria, kad Klaipėdai labai pasisekė, nes yra mažai miestų, žinančių savo tikslią įkūrimo datą. 1252 metais, kai rugpjūčio 1-ąją Kuršo vyskupas Henrikas sudarė sutartį su Vokiečių ordino vietininku Livonijoje Eberhardu fon Zeine, prieš tai sutaręs dėl taikos su artimiausiais kuršių didžiūnais, prasidėjo Memelburgo, dabar – Klaipėdos, istorija.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder