Aymeric Ebrard (1977 m.) yra Paryžiuje gyvenantis ir kuriantis menininkas, dirbantis su įvairiomis medijomis, daugiausia instaliacijomis. A. Ebrard domisi mitologija, archeologija ir subjektyviais mažaisiais pasakojimais, kurie jo kūryboje rezonuoja per misteriją, kilmės mįslingumą ir realybės neapibrėžtumą.
Paroda vyks iki 2012 m. rugpjūčio 26 d.
Mano mielas drauge,
Vakar aš klaidžiojau po netikėtas vietas susidurdama su nepažįstamais žmonėmis ir daiktais. Leidausi į kelionę su nepažįstamuoju. Kartais praeidavome vietas, kurias jau žinojau prieš tai, tačiau mano pakeleivis šįkart atvedė iki jų kitais keliais. O žiūrint į tuos pačius daiktus iš kitų perspektyvų, jie atrodo kitaip. Tai lyg atskleisti iki šiol neatrastas daleles savęs. Žinoma, palikti saugią tikrumo būseną yra iššūkis, todėl kartais aš jaučiuosi pažeidžiama. Vis tik su nekantrumu laukiu, kas bus toliau. Aš vis dar kelyje.
Ar turėčiau paklausti, kur tu esi dabar ir ar tau patogu?
Nežinau, ar skaitei, tačiau savo „Laiške draugui“ Carolyn Christov-Bakargiev pasakoja istoriją, kurią ji rado internete. Tai istorija apie pasaulio sukūrimą: „Buvo didžiulis pilkas debesis, stipriai lijo, griaudėjo griaustinis ir žaibavo. Debesis nukirto aukštųjų medžių viršūnes. Kitą dieną po audros tų medžių viršūnėse nutūpė ereliai – o galbūt tai buvo sakalai. Vienas paukštis išskleidė savo sparnus ir nusileido ant žemės. Tuomet jis pavirto į žmogų. Kiti pasekė juo ir taip atsirado žmonės. Laikui bėgant jie pamiršo kadais buvę paukščiais, tačiau tie, kurie pamena, žino, kad sparnai turi dvi puses – jei jie turėtų tik vieną, būtų neįmanoma skristi. Vienoje pusėje yra protas (intelektas), kūnas (judėjimas) ir siela (emocijos). Kai tarp šių elementų yra pusiausvyra, asmuo yra harmonijoje su savimi. Kitoje sparno pusėje yra kiti trys elementai: visuomenė (praktika: politinė ir teisinė), procesas (asmens gyvenimo kryptis) ir apeigos (šokis kartu). Kai tarp šių elementų yra pusiausvyra, tuomet asmuo yra harmonijoje su kitais. Ir kai abi sparnų pusės yra pusiausvyroje, erelis gali skristi. Tačiau įdomiausia yra tai, kad jie niekada apie tai negalvoja. Jie tiesiog skrenda.“
Vėliau, kelyje, daug galvojau apie šią istoriją. Taip pat apie patį skrydį, pusiausvyrą ir apie negalvojimo momentą. Nes kartais jaučiuosi taip, lyg norėčiau sužinoti viską, kas vyksta aplink, rasti tinkamas dėžutes tinkamiems daiktams ir uždėti ant jų dangtelius. Bet žinai, savo kelyje mes sutikome žmogų, kuris žaidė su daiktais lyg žonglierius. Daiktai skriejo ore tarsi jie būtų paukščiai.
Ar kada nors esi su tuo susidūręs?
Senos plokštelės, vaisiai, statulėlė ir rastas paukštis. Vakar miške eidami pro buvusį tarybinių laikų stadioną svarstėme, kaip turėtume įsivaizduoti pasaulį. O ką nors įsivaizduoti, tam tikra prasme, yra tai sukurti. Argi ne taip? Dabar žiūriu į daiktų rinkinį, kurį man parodė Aymeric ir vėliava lengvai plazda vakaro vėjyje. Ar jauti jo dvelksmą?
Tikiuosi greitai susitiksime,
Neringa
Rašyti komentarą