Klaipėdos koncertų salėje - šiuolaikinės muzikos festivalis "Permainų muzika"

2011 m. rugsėjo 21 d. – spalio 25 d.

Jis artėja. Jis persmelkia tylą. Jis skamba ir žadina. Jis kyla!

Festivalis „Permainų muzika” rugsėjo 21-ąją vėl įsuks dabarties garsų verpetą. Gyvo ir elektroninio skambesio, balsų ir instrumentų sūkurys susilies su vaizdu, judesiu, teatro elementais. Jis skatins įsižiūrėti ir įsiklausyti. Ne tik į tai, kas vyksta scenoje, bet ir į savo mintis, jausmus, būsenas. Jis kvies suprasti ir išgyventi meną.

Festivalyje pristatoma šiuolaikinė kūryba siekia ne tik patenkinti estetikos poreikį, bet ir šokiruoti: sužadinti emocijas, aktyvinti mąstymą, peržvelgti vertybių sistemą. Ji teikia daug informacijos apie mus pačius, nes ją kuria mūsų amžininkai. Pažindami ją mes geriau pažįstame ir save.

Šiuo septintuoju „Permainų muzikos“ festivaliu Klaipėdos koncertų salė atveria naujo koncertinio sezono duris. Aštuoni festivalio renginiai traukia atsiverti pokyčiams, jaudinantiems ir išliekantiems įspūdžiams.

Vasarvidžio giesmių atšvaitais ankstyvo rudens vakarą nuspalvins pradedamasis festivalio koncertas „Skambantis horizontas“. Klaipėdos kameriniam orkestrui diriguos Modestas Pitrėnas. Artistiškas ir plastiškas, ambicingas ir emocionalus, tačiau nei akimirkai neprarandantis šalto proto ir muzikos pulso. Gaivališką mušamųjų instrumentų energiją precizišku tikslumu valdys solistas Pavelas Giunteris. Anapus horizonto išsilies daininga solisto Vytenio Gikniaus fleitos melodija. Programoje skambės Ramintos Šerkšnytės, Mindaugo Urbaičio, Loretos Narvilaitės, Igorio Stravinskio, Emmanuel Sejourne muzika.

Rugsėjo 22 dienos koncerto „Meilės daina ir išsiskyrimas" pavadinimą inspiravo M. Urbaičio kompozicija poetišku Antano A. Jonyno tekstu. Ją bei Alejandro Viñao, Vykinto Baltako kūrinius interpretuos Vokietijoje gyvenanti ir aktyviai šiuolaikinės muzikos pasaulyje besireiškianti solistė Rita Balta (sopranas).

Antroje dalyje prisistatys „Lietuvos Ansamblių Tinklas“. Pasak jo sumanytojo kompozitoriaus ir dirigento V. Baltako,  „koncertas tematizuoja žodį „meilė". Aišku, ne romantiškai, ne idealizuojant, bet realistiškai, su gera ironijos doze. Tai vokiečio Gerhardo Stäblerio, korėjiečio Kunsu Shim bei jauno lietuvio kompozitoriaus – video menininko Igno Krunglevičiaus performansai, audiovizualinės kompozicijos.”

„Šokiai anapus Čiurlionio“ rugsėjo 28 dieną intriguos naujais skambesiais bei plačia stilistine kūrinių amplitude. Klausytojai išgirs gausų netradicinių griežimo būdų arsenalą Vytauto V. Jurgučio opuse, stebėsis Vykinto Baltako kompozicinių struktūrų estetiniu grynumu, pasiners į Johno Adamso minimalistinių „šokių“ svaigulį.

Prie ištikimo šiuolaikinės muzikos propaguotojo styginių kvarteto „Chordos“ prisijungus Antanui Kučinskui ir Antanui Jasenkai, bus atlikta minėtų autorių kompozicija „Anapus Čiurlionio“.  Jos ištakos – M. K. Čiurlionio kvartetas c-moll, kurio medžiaga buvo interpretuota kaip kompiuterinių komandų rinkinys ir konvertuota į visiškai neatpažįstamą skambesį, praturtinant jį gyvai atliekamais elektroniniais efektais. Kvarteto ir elektronikos dialogą dar papildys Džiugo Katino vaizdo projekcija, taip pat kuriama realiuoju laiku.

Spalio 4-osios koncertas „Linija“, dalyvaujant Šv. Kristupo medinių pučiamųjų kvintetui, baleto šokėjams Olgai Konošenko bei Aurelijui Daraškevičiui, pateiks choreografinę muzikos interpretaciją. XX amžiaus užsienio autorių kūrinius kvintetui apjungs jaunosios kartos lietuvių kompozitorės Rūtos Vitkauskaitės elektroakustinė kūryba. Šiuolaikinės muzikos įkvėptas šokis dar labiau sustiprins meninį įspūdį. Kol klausytojo ausys keliaus spiraliniais garsų labirintais ir ilsėsis ramiuose užutekiuose, akys seks grafiškas ir dailias šokėjų judesių linijas.

Latvijos radijo choras, net penkis kartus pelnęs Latvijos muzikos Didįjį prizą, spalio 5 dieną atliks programą „Tylus vanduo“. Joje suskambės pasaulinė klasika: John Cage, György Ligeti, Baltijos ir Skandinavijos šalių autoriai: norvegai Knut Nystedt, Lasse Thoresen, švedas Anders Hillborg, lietuvis Rytis Mažulis, latviai Juris Ābols, Santa Ratniece, Pēteris Vasks  bei estas  Toivo Tulev. Koncertas pavadintas pagal S. Ratniece’s kūrinį, muzikos garsais atkuriantį ežero paslaptingumą, neapčiuopiamumą ir šventumą.

Latvių kolektyvas noriai imasi įvairių kūrybinių eksperimentų – nuo šiuolaikinių dramos veikalų pastatymų iki multimedijos programų. Ši a cappella dainuojama programa reikalauja aukščiausio profesionalumo, kuo Sigvardso Kļavos diriguojamas choras tikrai gali pasigirti. 

Amžinosios gamtos, grožio ir laiko temą paliečianti Klaipėdos kamerinio orkestro programa „Laiko garsai“ pasigirs spalio 7 dieną. Kolektyvo meno vadovas, violončelininkas Mindaugas Bačkus kartu su smuikininku Džeraldu Bidva, atliks solo partijas bulgarų kilmės anglų kompozitorės Dobrinkos Tabakovos „Saulės triptike“. Suskambės ir daugeliui turbūt girdėta žymaus britų kompozitoriaus Michaelio Nymano muzika iš kino filmo „Fortepijonas“. Ritmiškai ir meditatyviai judės vokiečių autoriaus Peterio Hamelio „Laiko strėlė” („The arrow of time").  Gediminas Gelgotas šiame koncerte ne tik diriguos, bet ir prisistatys kaip kompozitorius. Apie jo kūrybą vienas minimalistinės muzikos pradininkų Terry Riley rašė: „G. Gelgoto muzikoje Grožis tampa pagrindiniu jos komponavimo principu. Tai muzika, kurios žmonės yra išalkę, muzika, kuri gimsta iš taikos".

Spalio 11-osios laiką skaičiuos byrantys „Smėlio laikrodžiai“. Šis kompozitorės Justės Janulytės sumanytas ir kartu su lietuvių bei italų menininkais įgyvendintas projektas apibūdinamas kaip „garso ir vaizdo, laiko ir erdvės teatras”. Pasak autorės, jame “tyrinėjamos akustinės, vizualinės bei simbolinės smėlio laikrodžio fenomeno prasmės. Muzikinė idėja vizualizuojama pasitelkus specialiai sukurtas cilindrines tiulio uždangas, ant kurių projektuojami vaizdai bei šviesų efektai išplečia, transformuoja atlikėjų būvį scenoje, kuria fikcijas ir įtraukia publiką į įvairias  suvokimo patirtis.”

Šis valandos trukmės kūrinys sulaukė didelio užsienio festivalių prodiuserių ir žurnalistų susidomėjimo. Kuo publiką patraukia „Smėlio laikrodžiai“? Jų premjerą pernai “Gaidos” festivalyje iniciavęs „Vilniaus festivalių“ direktorius Remigijus Merkelys teigia, jog “projekto sėkmė užkoduota ypatingoje muzikos ir vaizdo sąveikoje, kuri sukuria visiškai naują meninę kokybę ir tiesiog užburiančią atmosferą.”

Festivalis “Permainų muzika” atsisveikins koncertu „Vizija“.  Spalio 25 dieną scenoje išvysime unikalų kolektyvą – aštuonių kontrabosų ansamblį „Ludus Gravis” (Italija), kuriame muzikuos ir solistas Daniele Roccato. Išgirsime festivalio pavadinimo įkvėpėjo Johno Cage’o intymią garsinę „Viziją” („Dream”) ir japoniško sodo inspiruotą „Ryoanji”, Arvo Pärto „Pari Intervallo”, sukurtą tintinnabuli stiliumi, ansamblio meno vadovo Stefano Scodanibbio “Due Pezzi Brillanti” bei Rūtos Vitkauskaitės kūrinio premjerą.

Koncerto finaliniu akcentu turėtų tapti Terry Riley - Stefano Scodanibbio kompozicija „IN D”. Nuo pirmųjų garsų ji užhipnotizuos publiką ritmų mantra ir tembrinėmis mikrovariacijomis, o dinaminis vyksmas ir kulminacijos ilgesys išlaikys dėmesį iki pabaigos.