Parlamentaro kadencija - ilgai ir laimingai

"Kodėl prezidentas Lietuvoje renkamas daugiausiai dviem kadencijoms, o Seimo nariai gali šiltai sėdėti savo kėdėse neribotą laiką? Juk galėtų pakeisti šalies Konstituciją. Parlamentaras galėtų būti renkamas daugiausiai dviem kadencijoms. Po to vieną turėtų praleisti, nesibalotiruoti rinkimuose. Tada politikas pagyventų, kaip ir visi, pamatytų, kokia yra situacija iš šalies, kaip veikia sistema, už kurią jis balsavo arba nebalsavo. Tai būtų naudinga. O po 4 metų vėl galėtų būti išrinktas, jei juo pasitikėtų žmonės", - dėstė ištikimas mūsų dienraščio skaitytojas.

Tačiau patyrę politikos vilkai, jau keliolika metų dirbantys Seime, teigė, jog taip esą būtų sugriauta dabartinė demokratinė sistema, o dėl itin dažnos parlamentarų rotacijos neva nukentėtų įstatymų leidyba, nes žmonės nespėtų įsigilinti į darbo specifiką.

Pasiektas apogėjus

Klaipėdietis Liberalų sąjūdžio lyderis ir susisiekimo ministras Eligijus Masiulis idėją riboti parlamentarų kadenciją vertino dvejopai.

"Pažiūrėjau, kad po 2000 metais vykusių Seimo rinkimų pasikeitė apie 100 iš 141 parlamento narių, po 2004-ųjų - 70. Tad rotacija ir taip vyksta. Paprastai apie 50-60 procentų politikų pasikeičia po kiekvienų rinkimų. Bet, tarkime, jei žmogus gerai dirbo tas dvi kadencijas, o po jų nebegali būti vėl renkamas, tai vietoje jo gali ateiti prastas parlamentaras. Filtras yra patys rinkėjai", - nuomonę dėstė ministras.

Visgi jis pripažino, kad skaitytojo pasiūlymas svarstytinas, tik sunku įsivaizduoti, kaip jį galima būtų realizuoti.

"Keisti Konstituciją Seime? Parlamentas nekeis jos dėl tokios priežasties, nebus politinės valios. Organizuoti tautos referendumą? Vėlgi - milžiniškos lėšos ir nemanau, kad jis įvyktų, nes reikalavimai labai aukšti. Be to, žinome, kad žmonės yra numoję ranka į politiką ir net balsuoti eina labai vangiai. Net ir pakeitus Konstituciją tauta nebūtų apsaugota nuo prastai dirbančių parlamentarų", - svarstė E. Masiulis.

Ministras, nors ir priklauso valdančiajai Seimo daugumai, pritarė ir tam, kad panašūs žmonių siūlymai yra ne kas kita, o desperacijos požymis.

"Pasitikėjimas parlamentu, matyt, yra stulbinamai žemo lygio, ir jau pasiektas dugnas. Žmonės patys bando siūlyti, ieškoti racionalių valstybės valdymo variantų. Jei būtų normalus santykis tarp valdžios ir rinkėjų, būtų kitaip", - liūdnai dėstė klaipėdietis.

Europarlamentaras, po apkaltos atstatydintas prezidentas Rolandas Paksas mūsų dienraščiui teigė, jog bet kokie pasiūlymai, kaip pagerinti valstybės valdymą, yra svarstytini.

"Aš irgi turiu mintį: pakeiskime teisės aktus taip, kad politikai būtų renkami į Seimą ne pagal partijų sąrašus, o tik vienmandatėse apygardose. Juk ir Lietuvoje gyventojų sumažėjo, bet lieka tas pats 141 Seimo narys. Tad jei būtų vienmandatėse renkami, tai ir klausimo nekiltų, kad tik dviem kadencijoms. Nes dabar juk kai kurie politikai sėdi Seime nuo nepriklausomybės atkūrimo ir visi jie išrinkti pagal sąrašus", - nuomone dalijosi partijos "Tvarka ir teisingumas" vadovas.

R. Paksas taip pat yra įsitikinęs, kad dėl nusivylimo politine valdžia mūsų šalyje žmones jau apėmusios "konvulsijos, gimsta desperatiški pasiūlymai".

"Esu demokratijos šalininkas, bet atstovaujamoji valdžia jau išsigimė, reikia radikalių permainų, tas kosmetinis papudravimas nieko neduos. Reikia tokių sprendimų, kad dagtis kai kam užpakalyje degtų", - šmaikštavo europarlamentaras.

Konstitucija - keistina

Absoliutus parlamento senbuvis - Česlovas Juršėnas, kuris įstatymų kalvėje dirba dar nuo 1990 m. Nuo 1992-ųjų Seime pluša dabartinis premjeras Andrius Kubilius, klaipėdietė Irena Šiaulienė, Justinas Karosas, Algimantas Salamakinas ir Gediminas Kirkilas.

Pastarasis "Vakarų ekspresui" sakė nežinantis tokios valstybės, kur būtų ribojama parlamentaro kadencija.

"Prezidento kadencija beveik visose šalyse yra ribojama. Mes savo Konstituciją kūrėme remdamiesi prieškarine. Be to, ar gali tie ilgiausiai dirbantys Seime 6 nariai pakeisti viso parlamento darbą? Ne. Nors yra pribrendęs ne vienas klausimas, kuriam reikia Konstitucijos keitimo. Kad ir dėl Rolando Pakso atvejo. Bet mažai tikėtina, kad referendumu ką nors pakeistume, nes jis, ko gero, neįvyktų dėl žmonių pasyvaus dalyvavimo", - svarstė buvęs premjeras.

Jo manymu, Seimas, jo įvaizdis labiausiai ir kenčia dėl naujų parlamentarų elgesio.

"Pažiūrėkime, kas darosi šią kadenciją... Priėjo naujokų, kurie dergia parlamentaro vardą. Dirbant Seime reikia daug žinių turėti, išmanyti Konstituciją, parlamento statutą. Vakarų valstybėse vertinami patyrę politikai, o pas mus - ne. Žinoma, galima būtų svarstyti ir Seimo narių mažinimo klausimą, bet vargu ar pavyktų kas nors, nes vėlgi, parlamente už tokį Konstitucijos pakeitimą reikėtų keturių penktadalių balsų", - niuansus dėstė G. Kirkilas.

Kalti rinkėjai?

A. Salamakinas mūsų skaitytojo idėją pavadino klaidinga, esą jei jau lygiuojamės į Vakarų Europos valstybes, tai turime puoselėti demokratines vertybes.

"Anglai yra pasakę, kad mes nekeičiame kas kadenciją savo parlamento narių, nes nesame tokie turtingi. Nesvarbu, ar esi profesorius, ar teisininkas, vis viena Seime reikia pabūti bent vieną ar dvi kadencijas, kad suvoktum, kaip viskas daroma. O dabar išrinko krūvą politikos naujokų, ir prasidėjo skandalai. JAV yra politikas, kuris net 14 kadencijų išdirbo atstovaujamoje valdžioje", - teigė parlamentaras.

Jis, kaip ir kiti pokalbininkai, pripažino, jog nusivylimas valdžia dabar yra milžiniškas.

"Žiaurus net, sakyčiau, nes rinkėjai vis ieško gelbėtojų, mesijų, neina balsuoti, balsuoja už visokius "šoumenus", o po to pyksta, kad krečiamos nesąmonės ir kyla skandalai. Žmonės, tai kodėl jūs balsavote už juos? Kalbant apie parlamento senbuvius, tokius, kaip aš, tai nesiruošiu laukti, kol mane kojomis į priekį išneš iš Seimo. Jei pamatysiu, kad yra geriau už mane pareigas vykdančių ir pačiam energijos trūks, tikrai nesibalotiruosiu", - atviravo socialdemokratas.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras bei dabartinis Seimo vicepirmininkas Česlovas Vytautas Stankevičius įsitikinęs, kad prezidento kadencijos ribojimas yra teigiamas dalykas, o parlamentarų kadencijos apibrėžimas turėtų išlikti toks, koks yra dabar.

"Pažvelkime, kas darosi, kai prezidento kadencija yra arba neribojama, arba trunka labai ilgai - Baltarusijos, Egipto, Tuniso pavyzdžiai, kai žmonės kyla į maištus, nėra geri. Tad čia jau kitoks valstybės pareigūno vaidmuo, galios kitokios, nei Seimo nario. Parlamentarai - tautos atstovai, prezidentas - šalies vadovas. Neverta keisti konstitucinės sąrangos, nes patys žmonės gali pakeisti netinkamus politikus už juos nebalsuodami", - teigė jis.

Politikas apgailestavo, kad lietuvaičiai esą dar nėra supratę, jog ir jiems tenka atsakomybė dėl valdžios.

"Žinoma, ir tie, kuriuos išrenka, užmiršta, jog ne dėl valdžios, o tarnauti tautai atėjo, kad negali savo veiksmais piktinti rinkėjų", - samprotavo pokalbininkas.

"Bausti gali rinkėjai"

Raimundas LOPATA, politologas
Na, žinoma, idėjų gali būti visokių... Jei pavyktų priimti sprendimą riboti parlamentarų teisę būti išrinktiems, nusižengtumėm demokratijos principams. Juk ir Europos Žmogaus Teisių Teismas dėl priesaiką sulaužiusio Rolando Pakso pasisakė, kad žmogui negalima uždrausti visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą. Žinoma, tokie jūsų dienraščio skaitytojo siūlymai yra verti dėmesio iš emocinės, psichologinės pusės. Vadinasi, Seimas kažko nepadaro, žmonės tai jaučia. Visgi nežinau, ar Europoje yra pavyzdžių, kai varžoma politiko teisė būti renkamam į atstovaujamąją valdžią dėl kadencijų ribojimo. Mums Lietuvoje reikia siekti valstybės valdymo racionalizavimo be Konstitucijos pakeitimų, ir tai įmanoma. Keisti Konstituciją jau reikštų tam tikrą nestabilumą, tad galima vadovautis politine logika ir keisti situaciją be to. Kitas dalykas - patys rinkėjai juk gali nebebalsuoti už politiką, kuris, jų manymu, netinkamai gynė jų interesus. Tai liečia ir tuos kandidatus, kurie yra partijų sąrašuose, nes yra juk suteikta galimybė reitinguoti.