Tai - solidžiausias tradicijas turintis literatūros festivalis mūsų šalyje, ilgainiui Europos kontekste tapęs mūsų kultūrą ir pačią Lietuvą reprezentuojančiu, išskirtiniu reiškiniu, sutraukiančiu poezijos kūrėjus bei jos gerbėjus į Lietuvą iš įvairiausių pasaulio šalių.
Šiemet „Poezijos pavasario“ renginiai taip pat Lietuvos teritorijoje neišsiteks - mūsų poetų „desantinės grupės“ lietuvišką poezijos žodį sės Lenkijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Anglijoje, Airijoje, Šveicarijoje bei Prancūzijoje. Sulauksime taip pat ir garbių svečių iš Ukrainos, Palestinos, Jungtinių Arabų Emyratų, Meksikos, Rumunijos, Čekijos, Latvijos, JAV.
Sulaukta jau ir šių metų „Poezijos pavasario“ almanacho, tradiciškai lydinčio kiekvienų metų festivalį ir pristatantį publikai naujausius žinomų Lietuvos poetų kūrinius bei supažindinančio visuomenę su prie poetų genties prisijungiančio jaunimo kūryba. Ypač vertinga almanacho dalis - prie jo prisegta kompaktinė plokštelė su garso įrašais, kuriuose žymiausi šalies poetai savuosius eilėraščius įskaitę patys.
Verta prisiminti, kad pirmą kartą festivalis eilėmis sučiulbo 1965-aisiais, minint dvidešimtąsias Salomėjos Nėries mirties metines, festivalio simboliu tapo Stasio Krasausko sukurtas logotipas „Poezijos paukštė“, o pirmuoju „Poezijos pavasario“ laureatu - vienas pagrindinių festivalio iniciatorių, šiandien jau nacionaliniu Lietuvos poetu tituluojamas lietuvių literatūros klasikas Justinas Marcinkevičius.
Džiugu, kad antrąjį „Poezijos pavasario“ laureatą, poetą, dalyvavusį be išimties visuose festivaliuose, Algimantą Baltakį dar tebeturime gyvą ir stiprų, kad jis ir šiemet festivalio renginiuose aktyviai dalyvaus. Liūdna, žinoma, kad per keletą pastarųjų metų anapusybėn iškeliavo tokie svarbūs Lietuvai poetai - „Poezijos pavasario“ laureatai - kaip Sigitas Geda, Justinas Marcinkevičius, Jonas Strielkūnas, Marcelijus Martinaitis, Stasys Stacevičius... Tačiau galime guostis, kad didesnė pusė laureatų (31 iš 52) dar tebėra gyvi ir kūrybingi, o kiekvienas kaštonų žvakėmis smilkstantis ir svaigiai alyvomis kvepiantis pavasaris jų būrį vis papildo naujais ąžuolo lapų vainiko vertais vardais.
Nuoširdžiai džiūgaudamas skubu pranešti, kad šiemet prie vainikuotųjų poetų būrio pelnytai prisijungė ir 52-ąja „Poezijos pavasario“ laureate tapo tiek vaikų, tiek suaugusiųjų visuotinai pripažinta ir mylima poetė Ramutė Skučaitė už puikią poezijos knygą „Nepaslaptis tokia balta“.
Ąžuolai savąją užduotį, regis, taip pat sėkmingai įvykdys - šviežių lapų šiemet jie nepasivėlino išskleisti, tad iki festivalio kulminacijos - iškilmingo laureatės vainikavimo ir vienos garbingiausių - Maironio premijos įteikimo Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelyje, - tikrai išaugo pakankamai dideli, kad laureatės šlovę deramai paliudytų.
Na, o kol kas - „Poezijos pavasaris“ tik įsibėgėja, per dvi paskutines pavasario savaites jis įsisiautės ir posmais bei trelėmis atgaivins visų Lietuvos rajonų miestų, miestelių ir kaimų žmonių sielas. Be abejo, pasibels ir į kiekvieno mūsų namų duris. Tad - aukštyn širdis - leiskime „Poezijos pavasariui“ priminti, kad gyvenimas - ne vien prekybos centrai, politikų intrigos ir vienadienės TV žvaigždutės, kad dar gebame gyventi virš kasdienybės, virš žmonių tarpusavio santykius griaunančio besielio pragmatizmo ir dar gebame aptikti savyje šį tą nemaraus - šį tą amžino.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą