- Valstybinė kalbos inspekcija fiksuoja įvairias kalbos klaidas, žiūri, ar nėra pažeidžiami lietuvių kalbos komisijos nutarimai, surašo kitus pažeidimus, jei pastebi. O necenzūrinė leksika sukelia tokią dvejopą problemą. Kartais televizijoje dirbantis žmogus vartoja aiškius, lietuviškus necenzūrinius žodžius, kurie žodynuose yra apibrėžiami kaip vulgarizmai. Nuo šito mes apskritai atsiribojome, nes tai nėra kalbos taisyklingumo reikalas, galbūt daugiau etikos klausimas. O tai jau priklauso nuo televizijos kanalų vadovų, kaip jie į tai žiūri. Vienuose kanaluose yra griežtesni reikalavimai, kituose - mažiau griežti.
Jei pavartojami nelietuviški necenzūriniai žodžiai, kokių nors baudų taikyti negalime, galime nebent fiksuoti nelietuvišką žodį, bet nubausti neišeina, nes tie keiksmažodžiai nėra surašyti nei didžiųjų kalbos klaidų sąraše, nei kur kitur.
Jei būtų imamasi bent kokių nors priemonių, manau, kad necenzūrinių žodžių sumažėtų, nes buvo atvejų, kai žmonės buvo atleisti iš darbo dėl tokių paprastų, sakyčiau, žodžių pavartojimo. Nors pati, žiūrėdama laidas, nepastebiu labai daug keiksmažodžių. Nebent yra filmų ar televizijos humoro laidų, kuriose jie pasitaiko.
Aš manau, kad nebūtina galvoti naujų įstatymų. Užtenka to, kas yra, nes vienaip ar kitaip galima tas problemas išspręsti nekuriant atskirų keiksmažodžių sąrašų. Pati visuomenė neturėtų taip tolerantiškai žiūrėti į tokius dalykus. Kadangi dabar yra toks poreikis, atitinkamai laidų vedėjai ir vartoja tokią leksiką, mat kažkam tai labai patinka. Tad išeina toks užburtas ratas.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "TV Publika"
Rašyti komentarą