Kalbos klaidų televizijoje mažėja

Kalbos klaidų televizijoje mažėja

Iš televizijos ekranų paprastiems žiūrovams kasdien kalbantys žinomi asmenys turėtų būti švarios ir išpuoselėtos kalbos pavyzdžiai, tačiau specialistai nuolat skaičiuoja televizijos laidų vedėjų kalbos klaidas. Tiesa, pastaruoju metu pastebima, jog bendra situacija taisosi ir klaidų daroma nebe tiek daug, tačiau nerimą kelia vis gausiau kuriamų bulvarinių laidų vedėjai - jie kalbos klaidas, specialistų nuomone, daro netgi specialiai, norėdami pasirodyti šaunesni.

"Šiuo metu atsiranda tiek daug bulvarinių laidų, kurių vedėjai nelabai stengiasi kalbėti taisyklingai, kaip tik bando vartoti kuo daugiau įvairių žargoninių posakių, vyrauja žargoninė leksika", - pasakojo Valstybinės kalbos inspekcijos Inspektavimo skyriaus vyriausioji inspektorė Ramunė Kanišauskaitė.

Pavyzdys - informacinės laidos

Tačiau specialistė pripažino, jog peržvelgus bendrą situaciją, galima konstatuoti, jog dabar daugelis informacinių laidų yra taisyklingesnės negu buvo prieš kelerius metus, klaidų daroma mažiau. "Manau, kad prie pagrindinių didžiųjų Lietuvos televizijų informacinių laidų vedėjų kalbos nelabai galima prikibti", - sakė R. Kanišauskaitė.

Pokalbininkės teigimu, atsižvelgiant į daromas klaidas, laidos susisluoksniuoja pagal stilistiką ir žanrus. Tiriamojoje žurnalistikoje, publicistinėse laidose labai daug kas priklauso nuo laidos vedėjo. Vieni tobulėja daugiau, kiti - mažiau. Prasčiau sekasi naujiems, darbą tik pradedantiems žurnalistams, tačiau, specialistų teigimu, negalima jų iš karto užsipulti, nes jie gali dar daug ko išmokti.

Kaip švarios kalbos pavyzdžius R. Kanišauskaitė buvo linkusi išskirti beveik visų televizijų informacinių laidų vedėjus. "Gana taisyklingos yra politinių diskusijų laidos. Pavyzdžiui, Ritos Miliūtės Lietuvos televizijoje vedama laida "Teisė žinoti" ar tos pačios televizijos publicistinė pokalbių laida "Savaitės atgarsiai", vedama žurnalisto Virginijaus Savukyno. Jiems pastabų dėl kalbos klaidų išties mažai", - sakė R. Kanišauskaitė.

Ekspromtu - prasčiau

Valstybinės kalbos inspekcijos specialistė pastebėjo, jog skiriasi net tų pačių vedėjų, vedančių skirtingo pobūdžio laidas, kalbos švara. Pavyzdžiui, Rūta Mikelkevičiūtė, LNK televizijoje vedanti gyvenimo būdo laidą "Nuo... iki..." ir pokalbių šou "Valanda su Rūta", bei TV3 televizijos atstovė Rūta Janutienė, pristatanti publicistinę laidą "Paskutinė instancija" bei pokalbių laidą "Kodėl?", visada prasčiau pasirodo pokalbių laidose tiesioginio eterio metu. "Gyvenimo būdo ir publicistinėse laidose jos daro tikrai mažiau klaidų, negu vedamose pokalbių laidose. Suprantama, kai tenka šiek tiek kalbėti ekspromtu, skiriasi nuo to, kada tekstas yra iš anksto paruoštas ir įrašytas. Kartais pastebime, kad tiesioginio eterio metu jos padaro tokių klaidų, kurias tikrai žino ir turėtų nebekartoti", - pastebėjo R. Kanišauskaitė.

Anot specialistės, pokalbių laidose nuolat kartojasi tos pačios klaidos. Dažnai žodis "gaunasi" vartojamas priskiriant reikšmę "išeina", pavyzdžiui, sakoma: "Niekaip nesigauna to padaryti." Tai viena iš ryškiausių klaidų televizijoje. Taip pat dažnai netaisyklingai vartojamas žodis "išreikšti", sakoma "pokalbininkas išsireiškė". Gana nemažai pasitaiko ir šnekamosios kalbos klaidų - vartojamas veiksnys su dalelyte "tai": "kažkas tai, kažkaip tai, kažkur tai". Gramatinių klaidų kategorijoje dažniausiai pasitaiko netaisyklingos įnagininko konstrukcijos, tokios kaip "tapo laimingu", "mes stengsimės padaryti jus gražia" ir panašios, nemažai daroma ir vietininko vartojimo klaidų. "Džiugu, jo vis rečiau pastebime klaidų, kuomet "kad" vartojamas kartu su bendratimi. Jos dabar tikrai pasitaiko labai retai", - šypsojosi R. Kanišauskaitė.

Praneša ir žiūrovai

Valstybinės kalbos inspekcijos specialistai televizijos laidas stebi nuolat. Per metus tą pačią laidą stebi kartą ar du, tačiau itin didelį dėmesį skiria naujoms laidoms. "Žinoma, iš anksto negalime numatyti, kada jos pasirodys, tačiau visada esame pasiruošę jas tikrinti. Naujos laidos eteryje pasirodo beveik kiekvieną mėnesį. Senesnes laidas, kuriose daroma mažiau klaidų, aplenkiame, tikriname rečiau. O dažniau ir pakartotinai tikriname tik tas, kuriose pastebime padažnėjusias ir besikartojančias klaidas", - pasakojo kalbos inspektorė.


Būna ir taip, kad apie pastebėtas, išgirstas klaidas praneša ir paprasti žmonės - žiūrovai. Tokių atvejų, specialistės teigimu, pasitaiko gana dažnai. Dažniausiai sulaukiama skundų dėl sporto komentatorių kalbos. Beveik kiekvieną kartą, kai televizijos transliuoja Europos ar pasaulio futbolo ar krepšinio čempionatus, specialistams skambina ar elektroniniu paštu parašo žiūrovai ir atkreipia dėmesį į vienų ar kitų komentatorių klaidas. Žmonės kreipiasi ir dėl pokalbių laidų, tačiau tokių skundų gaunama mažiau.

Nors laidų vedėjai, darantys kalbos klaidas televizijoje, ir gali būti nubausti, tačiau, R. Kanišauskaitės teigimu, tokių priemonių imamasi retai: "Mes stengiamės bausti kuo mažiau, nes norime dirbti labiau prevencinį darbą. O šiaip nuobaudas galime taikyti. Jos svyruoja nuo 200 iki 600 litų. Tačiau baudžiama tik tokiu atveju, jeigu klaidų daroma daug ir jeigu tai yra klaidos, kuriomis pažeidžiami Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai. Stengiamės po pirmo karto nebausti. Tikrai nėra buvę tokių atvejų, kad nubaustume iškart pasižiūrėję pirmąją laidą arba ką tik pradėjusį dirbti žurnalistą."

Klaipėdiečių bėda - filmai

Valstybinės kalbos inspekcijos specialistai stebi ir vertina tik nacionaliniu mastu transliuojamų televizijų laidų vedėjų kalbos švarą. Regioninių televizijų kalbą tikrina kalbos tvarkytojai.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vyriausioji kalbos tvarkytoja Asta Chrustaliova tikino, jog klaipėdietiškos "Balticum" televizijos autorinių laidų vedėjų kalba yra gana taisyklinga: "Kadaise Valstybinė kalbos inspekcija mūsų televizijos žurnalistus net buvo pagyrusi. Situacija tikrai gana nebloga, bet reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad ne tiek jau daug tų autorinių laidų "Balticum" televizijoje ir turime."

Pasak A. Chrustaliovos, didžiausia "Balticum" televizijos bėda - iš užsienio kalbų versti filmų įgarsinimai. Praėjusiais metais specialistė šią televiziją net buvo įspėjusi ir pateikusi dažniausiai pasikartojančias klaidas. "Išrinkusi klaidas išsiunčiau jiems, kad žinotų ir nepamirštų, jog yra stebimi, nes pasitaikė tikrai labai šiurkščių klaidų, kurios rėžė ausį. Dėl jų šio darbo ir ėmiausi. Planuoju ir ateityje tai daryti", - pasakojo A. Chrustaliova.

Pasak specialistės, klaipėdiečių bausti taip pat neskubama: "Tiesiog stebi, įspėji, stengiesi padėti kalbas ištaisyti. Bausti nebūtina, juk žmonės dirba ir stengiasi. Tikrai nežiūri į savo darbą atmestinai."

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder