Laidoje „Saulė sodą sodino...“ – tapytoja Eurika Urbonavičiūtė apie grožį

Laidoje „Saulė sodą sodino...“ – tapytoja Eurika Urbonavičiūtė apie grožį

Renesanso epochos žmonės po Europą ir visą pasaulį išplatino grožio formules – tai ir „aukso pjūvio“ kompozicijos dėsnis, ir Fibonačio seka, ir kitos. Trumpiau sakant, egzistuoja grožio dėsniai, kuriuos suformulavo įvairių epochų filosofai ir kurie žinomi nuo seniausių laikų.

„Grožį mene graikų filosofas Sokratas aiškina kaip tikrovės pamėgdžiojimą, tačiau ne kaip tiesioginį tikrovės imitavimą ar paprastą daiktų kopijavimą, o kaip kūrybingą tikrovės atspindėjimą. Sokrato mokinys Aristoklis, plačiau žinomas Platono vardu, grožio sąvoką aiškino įtraukdamas ne tik estetines, tačiau ir moralines bei pažintines vertybes. Platoniškoji grožio samprata organiškai jungia gėrį ir išmintį.“

„Greta Platono, reikšmingiausiu antikinės estetikos atstovu tampa jo mokinys Aristotelis. Tęsdamas pitagoriškos estetikos tradicijas, Aristotelis įsitikinęs, kad „klysta tie, kurie teigia, kad matematikos mokslai nieko nebyloja apie gėrį ir grožį“.  Jis nuolatos pabrėžia estetinę simetrijos, proporcijų, tvarkos, saiko vertę.“

„Italijoje ir kitose Vakarų Europos  šalyse, Kinijoje, Indijoje, Irane, arabų pasaulyje naujų humanistinių idealų įtakoje estetinė mintis palaipsniui išsivaduoja iš religinės pasaulėžiūros, viduramžiais vyravusių grožio idealų. Vakarų Europos renesanso kultūros, estetikos ir meno sklaidos židiniu tapo senas antikinės kultūros tradicijas turinti Italija. Renesanse grožis siejamas su harmonija, proporcijomis, griežtai struktūruotais matematiniais santykiais.“ (citatos iš Antano Andrijausko knygos „Vakarų estetika ir meno filosofija“).

Laidoje „Saulė sodą sodino...“ lankysimės šviesioje tautodailininkės Eurikos Urbonavičiūtės dirbtuvėje. Dėmesį patraukia ne vien tapytojos paveikslų pavadinimai: „Aukso pjūvis“, „Pasaulio sargas“, „Harmonija“, „Pagonė“, „Žemė“ ir kiti. Ties kiekvienu paveikslu dar galima perskaityti dailininkės mintį, pavyzdžiui: „SAKMĖ. Mes tokie skirtingi po vieną, ir tokie vienodi, kai mūsų daug. Ar civilizacijos išties yra tokios skirtingos?“ arba „ĮSPŪDIS. Kiek sekundžių, minučių, valandų, dienų ir mėnesių reikia norint pakeisti pirmą įspūdį? Pirmas įspūdis – tai ilgiausiai trunkantis momentas ir jausmas kitam žmogui.“

 

Šnekučiuosimės ir apie tapytojos kūrybą, ir apie slėpiningąjį skaičių Fi, vadinamą „aukso pjūviu“ arba „dieviškąja proporcija“, kuris įžvelgiamas ne tik meno kūriniuose, bet ir įvairiais pavidalais reiškiasi visoje kūrinijoje, ir apie lietuviškojo kraštovaizdžio formavimo principus, ir, apskritai, apie grožį.

„Esu grožio šalininkė. Patinka gražūs žmonės, gražūs augalai, gražūs veidai, gražus kraštovaizdis, aplinka. Grožį suvokiame skirtingai, savosios sampratos niekam neperšu, tik ją atskleidžiu“, – sako kraštovaizdžio architektė, tapytoja, Lietuvos tautodailininkų sąjungos ir Prancūzijos meno asociacijos „Mondial Art Academia“ narė Eurika Urbonavičiūtė.

 

Laida bus rodoma šį sekmadienį, gegužės 31 d., 9 val., o kartojama birželio 1 d. (pirmadienį) 9 val., 2 d. (antradienį) 11.15 val., 5 d. (penktadienį) 13.40 val. ir 6 d. (šeštadienį) 11.15 val. per Balticum TV.

 

Kūrybinė grupė: Nijolė Jačėnienė (režisierė), Jonas Tumasonis-Adominis (operatorius), Eglė Šilaikaitė (montuotoja), Kristijonas Lučinskas (kompozitorius), Laurynas Bolnis (videografikas), Sigutis Jačėnas (tekstų skaitovas). VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“ projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Partneriai: Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, informaciniai partneriai – interneto portalas Alkas.lt  ir dienraštis „Vakarų ekspresas“.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder