"Laluna" - jau 15 metų ištikima klaipėdiečiams

"Laluna" - jau 15 metų ištikima klaipėdiečiams

94,9 FM - šį radijo dažnį žino tikriausiai kiekvienas uostamiesčio gyventojas. Pirmoji regioninė radijo stotis Lietuvoje ir pirmoji stotis, skirta būtent klaipėdiečiams, "Laluna" rugpjūčio 25 dieną švenčia 15 metų gimtadienį. Nuo pat pirmosios dienos "Lalunoje" dirbantis, šiuo metu jai ir vadovaujantis Tadas Žemaitis didžiuojasi, jog visus 15 metų entuziastų įkurta radijo stotis sugebėjo išlikti populiariausia uostamiestyje ir geriausia regionine stotimi Lietuvoje.

Kokia buvo "Lalunos" pradžia?

Galiu pasakoti apie viską nuo pradžios, nes pats dirbu šiame radijuje nuo pat pirmos dienos. Pirmuosius "Lalunos" šaukinius klausytojai oficialiai išgirdo 1995 m. rugpjūčio 25 d. Iš tikrųjų bandomosios transliacijos prasidėjo šiek tiek anksčiau. Iki 25 dienos buvo transliuojama tik muzika, o tada oficialiai atsidarė "Laluna", buvo pirmą kartą prabilta į eterį, pradėjome transliuoti laidas.

Kas pirmasis prabilo eteryje?

Pirmasis eteryje prabilau aš. Ką tuomet šnekėjau, nelabai pamenu. Buvo daug jaudulio. Balsas, rankos ir kojos drebėjo. Kiek pamenu, pasveikinau visus klaipėdiečius su tuo, kad uostamiestis turi savo pirmąją radijo stotį. Pirmoji transliuota daina - grupės "The Pogues" daina "Fiesta". Taip ir sakėm, kad nuo tada uostamiestyje prasidėjo fiesta, kuri sėkmingai tęsiasi jau 15 metų.

KOMANDA. Taip atrodė radijo stoties "Laluna" kolektyvas 1997 metais.

Kaip vyko darbas pirmojoje klaipėdietiškoje radijo stotyje?

Viskas vyko gana įdomiai. Buvo labai daug entuziastų, norinčių kurti radiją. Kaip tai daryti, mes nelabai ir įsivaizdavom. Tačiau noras dirbti, kūrybingumas "vežė". Pirmoji komanda turėjo labai didelę kūrybinę sprogstamąją jėgą. Tuo metu nelabai buvo į ką pažiūrėti, nuo ko nukopijuoti ir iš ko pasimokyti. Be abejo, Lietuvoje jau transliavo radijo stotys, bet regioninio modelio dar nebuvo. Mes turėjome švarų, baltą popieriaus lapą, ant kurio pradėjome rašyti "Lalunos" istoriją.

Būdami regioninių radijo stočių pradininkais ir pirmąja klaipėdietiška radijo stotimi, nuo pirmos transliacijų dienos iki pat šiandien esame Klaipėdos lyderiai. Turbūt Lietuvoje tokio analogo nėra.

Kažkas tais laikais mestelėjo frazę, jog esame neįgyvendinamų projektų įgyvendintojai. Iš tikrųjų buvo tokių projektų, kurie tuo metu atrodė neįmanomi. Pavyzdžiui, transliavome 108 valandas iš Teatro aikštėje pastatytos stiklinės piramidės. Ten vykdavo koncertai, kviesdavomės svečius, o klausytojai galėjo stebėti, kaip vyksta radijo transliacijos. Tuo metu buvo gana sudėtinga perkelti signalą, nebuvo techninių galimybių. O dabar yra galimybė transliuoti praktiškai iš bet kur. Jei norėtumėm, laidų vedėjai galėtų dirbti lovoje, savo namuose. Įspūdingai atrodė ir ta pati "Vasaros banga", kurią transliavome iš pajūrio. Nors techninės galimybės buvo labai ribotos, mes kažkaip atradome būdą tai padaryti. Galime prisiminti ir "Lalunos" organizuotas vestuves, kurių pirmosios įvyko prie jūros, o jų pažiūrėti susirinko minia klausytojų.

Tuo metu "Lalunoje" virė tikras gyvenimas. Buvo tokių darbuotojų, kurie nakvodavo studijoje ar net gyvendavo. Žmonės ateidavo ryte, o išeidavo po keleto dienų. Mes buvome įsikūrę gana egzotiškoje vietoje Šilutės plente. Norint patekti į "Laluną" reikėdavo praeiti pro senus garažus. Kelyje nuolat lakstydavo valkataujantys šunys. Jeigu eidavai iš kitos pusės, rasdavai bent kelias pririštas karves. Palyginus su tuo, ką turime dabar, ten buvo labai baisios patalpos, bet tai visiškai netrukdė kūrybiniam procesui.

Kokius "Lalunos" darbuotojus labiausiai įsiminėte?

Labai daug šiuo metu gerai žinomų žmonių perėjo "Lalunos" mokyklą. Pavyzdžiui, Rolandas Bražinskas su unikaliu projektu "Alaus studija", kuris dabar vargu ar galėtų atsirasti radijuje. Rolandas ateidavo į studiją, atsidarydavo butelį alaus ir gana aštriai šnekėdavosi su klausytojais bei svečiais. Beje, laida vykdavo sekmadienio vakarais ir sulaukdavo milžiniškos klausytojų auditorijos. Šiuo metu tokie dalykai eteryje gana sunkiai įsivaizduojami, o tuo metu tai buvo galima. Galima buvo papokštauti, nukrypti nuo formato, eteryje elgtis chuliganiškai. Dabar kai kurios stotys, besiorientuojančios į jauną klausytoją, bando tai daryti, bet aš manau, kad jiems toli gražu iki to, kas tada buvo.

Galima prisiminti ir Audronę Umbrasienę, Rimą Bružą, Astą Kažukauskienę, Iriną Rozovą, Tomą Šarpnicką, Robertą Petrauską, Artūrą Tamošaitį ir dar daugelį kitų. Net bijau kurį nors pamiršti paminėti.

Buvote radijo laidų vedėjas, vėliau tapote stoties direktoriumi. Nepasiilgstate eterio?

Direktoriumi tapau 2002 m. pabaigoje. Eterio kartais pasiilgstu. Būna, jog paklausau kitų ir galvoju, kad jie nusišneka, o aš pasakyčiau geriau (juokiasi). Manau, dar galėčiau dirbti eteryje ir tikrai nenusileisčiau dabartiniam jaunimui. Tiesiog keliu sau gana didelius reikalavimus, o norint viską padaryti gerai reikia įdėti daug darbo. O darbo aš ir taip turiu pakankamai. Juk vadovauju dviem radijo stotims - "Lalunai" ir "Radugai".

Kokias laidas vesdavote?

Esu perėjęs visą vadinamąją didžėjų mokyklą - nuo naktinio darbo iki ryto programos. Radijuje viskas taip ir vyksta. Naujas žmogus priimamas dirbti naktį, kur nieko nedaro, tik "miksuoja" muziką, po to keliamas į vakaro, dienos ir pagaliau patenka į ryto programą, kuri yra pati klausomiausia. Esu išbandęs save visose šitose pozicijose.

O šiaip patekau į radiją vien todėl, kad mokėjau dirbti kompiuteriu (juokiasi). Pamenu, kai pradėjome dirbti, turėjome tik vieną kompiuterį, kuriuo dalindavosi visi. Juo mes ir žinias surinkdavom, ir reklamą sumontuodavom, ir biuro darbus nudirbdavom. Tada transliacijai niekas kompiuterio nenaudojo. Ten jis atsirado gal tik po kokių metų. Viskas buvo daroma rankomis. Todėl dabartiniai radijo didžėjai turi daug mažiau darbo, negu būdavo anksčiau.

Kas per 15 metų "Lalunoje" pasikeitė, o kas išliko?

Iš tikrųjų keitėsi viskas. Esminių pokyčių ir lūžių buvo nemažai. Keitėsi savininkai. 2000 metais jiems pasikeitus baigėsi eksperimentai. Atėjo amžinatilsį Hubertas Grušnys. Tai žmogus, kuris, ko gero, geriausiai išmanė radijo verslą Lietuvoje ir žinojo, ką darė. Iki tol mes tiktai bandėme ir eksperimentavome, turėjome gerą intuiciją ir mums gana gerai sekėsi. Pasikeitus savininkams pradėjo veikti radijo verslo modelis. Tuo pat metu persikėlėme į kitas patalpas ir prasidėjo šiek tiek kitoks darbas. Iki tol mes turėjome entuziastų radiją, o po to prasidėjo verslas. Bet entuziazmas niekur nedingo.

Iki šiol "Lalunoje" yra išlikę keletas senbuvių darbuotojų, kurie čia liko nuo pat pirmosios dienos prieš 15 metų. Dalius Žeimys, Vaida Vitaitė ir aš. Yra žmonių, kurie čia dirba po 12 ar septynerius metus. Žinoma, kartų kaitos lūžis įvyko, bet taip ir turi būti, nes keičiasi žmonės, keičiasi interesai, o sykiu ir radijas.

Ar pasikeitė "Lalunos" puoselėjamos vertybės?

Didžiausia vertybė yra mūsų klausytojas ir tai, jog esame klaipėdietiška radijo stotis. Būtent tai akcentuojame ir stengiamės tokie išlikti. Aš manau, kad jeigu turėtumėm siųstuvų tinklą visoje Lietuvoje, su savo programa puikiausiai galėtumėm konkuruoti šalies rinkoje ir papultume į penketuką, o gal net trejetuką populiariausių radijo stočių. Bet mes esame Klaipėdos radijo stotis ir mums šios erdvės kol kas užtenka. Bent jau per mano vadovavimo metus niekada nebuvo planų statyti daugiau siųstuvų ir tapti nacionaliniu radiju. Manau, kad tarp regioninių radijų Lietuvoje "Laluna" yra stipriausia. Buvo visokių pasiūlymų. Klausytojai iš kitų miestų skambina, rašo laiškus ir klausia, kodėl jų mieste netransliuojama "Laluna". Jiems siūlome mūsų klausytis internete.

Ką paruošėte klausytojams gimtadienio proga?

Jau padovanojome dvi keliones į šiltuosius kraštus. Netrukus originaliausiam "Lalunos" sveikintojui padovanosime ir trečiąją. Gauname fantastiškų nuotraukų ir laiškų. Gaila, kad kelionė liko tik viena. Norėtųsi visus, atsiuntusius sveikinimus "Lalunai", apdovanoti kelionėmis.

Iki šiol prisimenu koncertus, kuriuos rengdavome gimtadienio proga. Labai norėtumėm tokį surengti ir šiemet, bet mokamo koncerto rengti nenorime, norėtume padaryti dovaną miestui, o dabar tikrai ne ta ekonominė situacija, kad galėtume sau leisti išlaidauti. Mes palauksime. Galbūt penkerius metus, ir 20 metų proga driokstelėsim kaip reikiant. Tikiuosi, situacija tai leis. O gal ir anksčiau viskas pasitaisys. Nebūtina laukti apvalaus jubiliejaus, kad surengtume koncertą.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder