"Lietuvos kino" generalinio direktoriaus Jono Koreivos teigimu, šie keturi objektai planuoti parduoti jau prieš kelerius metus, tačiau nesėkmingai. Daugiau laukti, anot J. Koreivos, nebegalima - po kelerių metų šie objektai gali visiškai sugriūti. Jie kino veiklai nenaudingi, o pinigai, gauti juos pardavus, būtų panaudoti kitų objektų atnaujinimui ir lietuviško kino veiklos plėtrai.
Numatoma, jog pardavus nebenaudojamus objektus būtų galima pertvarkyti tris veikiančias kino bazes - "Ozo" kino teatrą Vilniuje ir kino teatrus "Naglis" bei "Jūratė ir Kastytis" Palangoje ir Klaipėdoje.
"Mes neturime normalaus finansavimo, bet jei tie objektai būtų parduoti, tokiu atveju atsirastų galimybė investuoti ir padaryti patrauklius kino teatrus, kur būtų rodomas alternatyvus kinas, ypač lietuviškas, nes lietuviško kino sklaidos Lietuvoje trūksta. Didieji tinklai neima lietuviškų filmų, nes, jų manymu, šitie filmai yra nepelningi. Jie skaičiuoja kaip verslininkai, ne kaip kino meno žmonės. Tokiu atveju, aišku, geriau parodyti kokį nors amerikietišką filmą, kuris surinks pilną salę žiūrovų, nei lietuvišką, į kurį ateis pusė salės, trečdalis ar net dar mažiau. Todėl mes ir norime tuos taškus sutvarkyti, kad būtų kur rodyti lietuviškus filmus", - teigė "Lietuvos kino" generalinis direktorius.
Klaipėdoje - retrokinas
Pasak J. Koreivos, "Naglį" Palangoje norima padaryti išties geru kino teatru. Šis objektas pastatytas gana seniai, jo konstrukcijos jau nebegalima pakeisti, tačiau sutvarkius vidų situacija taptų visai kitokia.
Norima antrame aukšte įrengti daugiafunkcinę kamerinę salę, kurioje būtų rodomi reti filmai. Ne tik lietuviški, bet ir kitų šalių filmai, kurie turi tam tikrą išliekamąją vertę. Taip planuojama pritraukti gero kino mėgėjus. Taip pat toje salėje būtų galima vykdyti įvairius mokymus, seminarus, tiek kino, tiek kitose srityse.
"Ši daugiafunkcinė salė veiktų savarankiškai ir galėtų dirbti visą žiemą. Nes šiuo metu žiemos sezonu "Naglio" kino teatras, deja, neveikia. O kadangi naujojoje salėje būtų nedaug vietų, ją lengvai būtų galima užpildyti ir šaltuoju metu", - pasakojo "Lietuvos kino" generalinis direktorius.
J. Koreivos teigimu, didžiąją salę taip pat reikėtų sutvarkyti. Būtina pakeisti kėdes, nes jos yra skirtingų spalvų ir konstrukcijų. Taip pat reikėtų pakeisti interjerą, padaryti salę patrauklią. "Aišku, atitinkamai ir repertuaras turėtų būti patrauklus. Planuojame Palangoje rengti lietuviškų filmų festivalį", - sakė J. Koreiva.
Klaipėdos kino teatro "Jūratė ir Kastytis" situacija, anot "Lietuvos kino" generalinio direktoriaus, šiek tiek kitokia. Šį klaipėdiečių jau užmirštą kino teatrą norima pertvarkyti į retrokino salę, kur būtų rodomi seni geri filmai, nepamirštant ir lietuviškų.
Lietuviško kino tinklas
J. Koreivos teigimu, jau dabar pasirašomos sutartys su rajonais visoje Lietuvoje, kurie, planuojama, prisijungtų prie lietuviškų filmų rodymo tinklo. "Tokiu atveju mes turėtumėm alternatyvų kino teatrų, kurie rodytų lietuviškus filmus, tinklą. Būtų galima pasirašyti sutartis su prodiuserinėmis kompanijomis. Pamačius rezultatus, filmų sklaidą, ateinančius žmones ir dar atplaukiančius šiokius tokius pinigus, mano manymu, susirinktų nemažas būrys norinčių su mumis bendradarbiauti. Tokiu atveju mes įvykdytume savo pagrindinę funkciją - skleistume ir propaguotume lietuvišką filmą. To šiuo metu labai trūksta", - pasakojo "Lietuvos kino" vadovas.
J. Koreivos manymu, planuojamų objektų pardavimas ženkliai prisidėtų prie lietuviško kino puoselėjimo. "Lietuvos kinas" jokio finansavimo iš valstybės negauna ir privalo išsilaikyti pats. Šiuo atveju, J. Koreivos teigimu, būtų rašomi projektai ir stengiamasi pritraukti Europos Sąjungos struktūrinius fondus. "Sutvarkyti didelį "Ozo" kompleksą Vilniuje reikia daug didesnių sąnaudų, negu galime tikėtis net ir pardavę planuojamus objektus, todėl čia būtinos ES lėšos", - teigė "Lietuvos kino" generalinis direktorius.
Viskas skaidru
Anot J. Koreivos, nekilnojamojo "Lietuvos kino" turto objektų pardavimas organizuojamas viešai ir skaidriai. Įvairiuose leidiniuose spausdinami skelbimai, numatytos kainos. Pasklidę komentarai, jog šių objektų privatizavimas vyksta pernelyg skubiai ir už uždarų durų, p. Koreivos manymu yra nepagrįsti. Tačiau "Lietuvos kino" vadovas pripažino, jog neigiami komentarai galėjo atsirasti dėl to, jog padėtis lietuviško kino industrijoje yra gana sudėtinga, finansavimo trūksta visiems.
J. Koreivos teigimu, leidimai parduoti šiuos objektus buvo išduoti jau seniai. Dar anksčiau buvo parduota ir daugiau "Lietuvos kinui" priklausiusių objektų. Seniai numatyta ir kitų kino centrų plėtros strategija. "Tai yra normalus tęstinis projektas. Galime ir nepardavinėti šių objektų, tačiau abejoju, ar lietuviškas kinas tada išloštų", - reziumavo J. Koreiva.
RETRO. Pardavus "Lietuvos kino" nekilnojamo turto objektus kino teatrą "Jūratė ir Kastytis" planuojama pertvarkyti į retrokino salę
Viliaus MAČIULAIČIO nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą