Į mūšio lauką jau įtraukta ir teisėsauga. Kabelinė televizija "Balticum" bei UAB "Init" jau padavė į teismą bendrovę BMA LT. Pasak "Balticum" vadovybės, Vilniaus apygardos teismo prašoma, kad būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Tikimasi, jog retransliuotojas bus įpareigotas sugrąžinti vartotojams atimtus kanalus. Tiesa, tai optimistinis planas. Bet paprastai teisybės ieškojimas teismo keliu asocijuojasi su ilgu laiko intervalu, tad "Balticum" abonentai pagrįstai sunerimo, jog ilgais rudens vakarais nebus galimybės stebėti pamėgtų programų.
Kantrybė senka
"Įdomu, kaip reaguotų patys televizijos "Balticum" vadovai, jei nusipirktų naują madingą kostiumą, bet po kelių dienų atvažiuotų pardavėjas ir motyvuodamas, kad jis dar nėra iki galo sutaręs su siuvėjais, pakeistų jį senu ir nemadingu", - palyginimą pateikė į "Vakarų ekspreso" redakciją paskambinęs klaipėdietis.
Redakcija sulaukė ir daugiau nepatenkintų žmonių kreipimųsi. Esą kur žiūri reikiamos tarnybos, kai šitaip leidžiama tyčiotis iš vartotojų - nusiperki vieną prekę, bet gauni visai kitą.
"Kodėl vartotojai turi kentėti dėl to, kad paslaugos teikėjai taupydami savo pinigus nesusitaria su retransliuotojais?" - piktinosi klaipėdietė Danutė.
"Negalima šitaip tyčiotis iš žmonių. Jei atėmė vienus kanalus, tai į vietą tegul pateikia bent adekvačius. Dabar gi rodo kažkokį nusenusį "Mentų" serialą. Prigrūdo senų kanalų, kurie netenkina mūsų poreikio. Atėjo ruduo, ilgėja vakarai, tad ypač vyresnio amžiaus žmonėms aktualu, kad per televiziją jie galėtų matyti pamėgtus kanalus, o ne prastesnį pakaitalą", - antrino kita uostamiesčio gyventoja Daiva.
Ji pasakojo, kad jos tėvai ir ji pati ypač mėgdavo rusišką kanalą NTV, mat, jos nuomone, per jį rodomi geri, nauji filmai. Tad, kai nuo rugpjūčio 23 dienos buvo nutraukta šio ir dar vienuolikos BMA LT platinamų rusiškų kanalų retransliacija, esą tapo nebeaišku, už ką reikia mokėti kabelinei televizijai tokius pinigus.
"Manau, kad tai opi problema ir kitu aspektu. Klaipėdoje gyvena nemažai rusakalbių. Iš jų atimta galimybė matyti pamėgtus rusiškus kanalus. Ši situacija gali būti net "supolitizuota", - kalbėjo Daiva.
Nepatiko sąlygos
"Balticum" administracijos direktorius Virginijus Jurgelevičius neslėpė, kad situacija yra išties nepavydėtina. Tačiau esą kabelinė televizija čia niekuo dėta - ji tiesiog tapo nesąžiningo retransliuotojo įkaite, o sykiu kenčia ir jos abonentai.
"Buvo laikotarpis, kai mes su BMA sutartis sudarinėdavome tiesiogiai, vėliau per tarpininką - Lietuvos kabelinės televizijos asociaciją. Paskutinė sutartis buvo sudaryta tik 2014 metams. Pernai rašytinės sutarties nebuvo, bet mes asociacijai pateikdavome abonentų skaičių ir ši atsiskaitydavo su retransliuotoju. O 2016 metais pagal suderintas sąlygas mes jau mokėjome tiesiogiai BMA, ir asociacija buvo įpareigota derinti sutarties sąlygas. Deja, BMA paruoštos sutartys prasilenkia su mūsų šalies įstatymais, tad mes tikrai negalėjome jų pasirašyti", - pradėjo pasakoti V. Jurgelevičius.
Pasak jo, parengtos sutartys buvo vienašališkos. Paprasčiau tariant, sankcijos numatytos tik kabelinei televizijai, o retransliuotojui - ne.
"Jie patys niekuo neįsipareigoja, tik pateikti programas, bet sutartį gali nutraukti kada nori. O mes sutarties negalime nutraukti, ir už menkiausią įvykį turėtume mokėti po 7,5 tūkst. eurų", - sutarties sąlygas vardino vadovas.
Patyrė spaudimą?
Galbūt sutarčių derinimas būtų užsitęsęs dar ne vienerius metus, bet žibalo į ugnį įpylė birželį Lietuvos radijo ir televizijos komisijos priimtas sprendimas, kad NTV reikia iškelti į atskirus mokamus paketus, nes šis rusiškas kanalas rodė draudžiamo turinio medžiagą.
"Tuomet mes pateikėme siūlymą, kad papildomą mokestį už tai mokėtų tik nauji abonentai, bet BMA nenorėjo to girdėti ir atsiuntė ultimatumą - arba išjungia kanalus visiems abonentams, arba mes suformuojame pirmąjį "Baltijos" paketą už 3,5 euro. Sudarėme jų reikalaujamą paketą ir pradėjome pardavinėti klientams. Atjungimo dieną buvo per 2 tūkst. klientų. Visus duomenis apie abonentų skaičių ir birželį, ir liepą siuntėme BMA, bet jie mums neatsiuntė jokių sąskaitų.
Rugpjūčio 9 d. jie atsiuntė naują sutartį su naujomis sąlygomis, kuriose reikalaujama, kad NTV jau būtų nebe pakete ir už jį reikia mokėti dvigubai. Buvo reikalaujama, kad sutartis būtų pasirašyta per tris dienas. Ir aš, ir programų direktorius tuo metu atostogavome, tad suprantama, kad tokios sutarties niekas nepasirašė", - pasakojo V. Jurgelevičius.
Visgi esą vadybininkai tarėsi, kad sutartį būtų galima dar koreguoti, tačiau rugpjūčio 23 d. signalas buvo atjungtas.
"O rugpjūčio 24 dieną gavome kitą sutartį, kurioje atgaline data pareikalavo už vasaros mėnesius mokėti jau visai kitus įkainius. Ne pagal abonentų skaičių, o fiksuotas sumas už kiekvieną kanalą. Vietoje to, kad tartųsi, eina šantažo keliu - išjungia kanalus ir verčia sutikti su jų sąlygomis", - pasakojo kabelinės televizijos vadovas.
Televiziniai žaidimai
Pasak jo, praėjusios savaitės pabaigoje televiziją "Balticum" pasiekė dar viena sutartis, bet jau iš "BMA Latvija". Beje, parašyta rusų ir latvių kalbomis.
"Iš principo tai ta pati sutartis, tik nėra finansinių sąlygų. Dabar prašoma nuo šių metų sausio atgaline data mokėti jau Latvijoje registruotai įmonei", - kokius žaidimus tenka žaisti, aiškino V. Jurgelevičius.
Tad, anot jo, esą nelieka nieko kito, tik prašyti žiūrovų kantrybės ir ieškoti teisybės teismo keliu.
"Dabar abonentams rodome kitas programas, bet, tikiuosi, laikinai. Jau kreipėmės į Vilniaus apygardos teismą ir paprašėme taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Yra vilties, kad gal net šią savaitę teismas įpareigos BMA atkurti signalo šaltinius", - vylėsi V. Jurgelevičius.
Jis neslėpė, kad po šio incidento kai kurie abonentai jau suskubo nutraukti sutartis su televizija "Balticum".
Teigiama, kad apie susidariusią situaciją raštu informuotos ir visos TV paslaugų veiklą reguliuojančios institucijos Lietuvoje.
Neišreiškė noro derėtis?
Kodėl taip ir nepavyko sudaryti sutarties su televizija "Balticum" šiems metams, ar nebuvo sutarta dėl finansinių klausimų, ar lėmė kitos priežastys, pasiteiravome Latvijos sostinėje Rygoje įsikūrusio tarptautinio žiniasklaidos holdingo BMA ("Baltic Media Alliance") vykdomojo direktoriaus Antono Blinovo.
Jis akcentavo, kad naujos sutarties sąlygos su kabelinių tinklų operatoriais buvo derinamos per paskutinius šių metų mėnesius, t. y. iki pat kanalų retransliacijos sustabdymo.
"Balticum" taip ir neišreiškė noro konstruktyviai derėtis, todėl buvome priversti atjungti mūsų kanalus nuo "Balticum" tinklo", - teigė jis.
Pasak A. Blinovo, BMA pateikė visiems operatoriams tapačius ir nediskriminuojančius finansinius pasiūlymus.
"Šiuo metu su beveik visais Lietuvos kabelinių tinklų operatoriais yra pasiekti abipusiai naudingi susitarimai ir formalizuoti santykiai. Tai patvirtina BMA kanalų platinimas pagrindinių operatorių tinkluose Lietuvoje. Šiuo metu mūsų kanalai nėra retransliuojami tik "Init" ir "Balticum" tinklais", - pasakojo A. Blinovas.
"Sutartis ryte - kanalai vakare"
Paprašius pakomentuoti televizijos "Balticum" priekaištus, esą jie liko skolingi, nes nebuvo gavę sąskaitų už birželio ir liepos mėnesius, BMA atstovas priminė, kad nuo 2016 metų pradžios "Balticum" savo abonentams rusiškus kanalus retransliavo be jokios sutarties.
"Visą tą laikotarpį mes derėjomės dėl naujo susitarimo sąlygų tikėdami gera operatoriaus valia ir sykiu pateikėme sąskaitas už paslaugas, taip pat ir pagal naujas sąlygas. Operatorius mūsų pateiktas sąskaitas apmokėdavo, tuo pripažindamas paslaugų suteikimą ir naujų sąlygų egzistavimo faktą. Nesant jokio principinio susitarimo dėl tolesnio bendradarbiavimo, tokie operatoriaus mokėjimai neįpareigoja mūsų ir toliau laikytis tokio bendravimo formato", - minėjo BMA vykdomasis vadovas.
Taip pat jis akcentavo, kad BMA grupės kanalų skleidimas bus nedelsiant atnaujintas abiejų kabelinių operatorių (tiek "Balticum", tiek "Init") tinkluose, kai tam bus teisinis pagrindas, t. y. sudaryta sutartis dėl televizijos programų retransliavimo.
Kas apgins žiūrovus?
Visgi paprasti žiūrovai nelinkę gilintis, kas šioje situacijoje teisesnis. Žmonės teiraujasi, kas apgins jų teises? Juk jie pirko vieną prekę, o gavo kitą.
Tačiau nei Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), nei Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), panašu, nenori kištis į šią istoriją.
"Geriau kreipkitės į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, mes televizijų turinio nekontroliuojame", - sakė RRT atstovė spaudai Rasa Karalienė. Visgi ji paprašė atsiųsti klausimus raštu į kuriuos pažadėjo atsakyti trečiadienį.
"Tai yra dviejų komercinių bendrovių konfliktas, o komercinių įstaigų mes nekontroliuojame. Be to, mes dirbame su ištransliuota medžiaga, santykių nei prižiūrime, nei kontroliuojame", - niekuo negalėjo padėti LRTK atstovė, nenorėjusi viešinti savo vardo.
Beje, pasirašydami sutartis su televizija "Balticum" patys abonentai sutiko su bendrovei palankiu punktu, suteikiančiu teisę "dėl objektyvių priežasčių" keisti transliuojamus arba retransliuojamus kanalus. Tad šiuo atveju kabelinė televizija apdairiai apsidraudė.
BMA paruoštos sutartys prasilenkia su mūsų šalies įstatymais, tad mes tikrai negalėjome jų pasirašyti.
Virginijus JURGELEVIČIUS, televizijos "Balticum" administracijos direktorius
Nesant principinio susitarimo dėl tolesnio bendradarbiavimo, operatoriaus mokėjimai neįpareigoja mūsų ir toliau laikytis tokio bendravimo formato.
Antonas BLINOVAS, holdingo BMA vykdomasis direktorius
"Turėtų susidomėti Konkurencijos tarnyba"
Vaiva ŽUKIENĖ, Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė
Žiūrovų pyktis suprantamas. Žmonės pripratę 20 metų žiūrėti tas programas, ir staiga jos dingsta. Veikia ir psichologinis aspektas. Net ir šiuos kanalus pakeitus geresniais, kiltų nepasitenkinimas. Nepaprasta pakeisti produktą, prie kurio žmogus jau yra pripratęs. Žinoma, būtų gerai, jei būtų alternatyvių kanalų arsenalas - čiumpi kitą gerą ir rodai. Deja, taip nėra. Nieko taip greitai šioje sferoje nepadarysi. Egzistuoja licencijos, autorių teisės ir t. t.
"Balticum" padėtis tikrai nepavydėtina. Vartotojų akyse jie dabar atrodo tarsi apgavikai, nors nuo jų niekas nepriklausė. Jei tik sutartis būtų buvusi normali, jie būtų ją pasirašę. Operatoriai nėra suinteresuoti dirbti be sutarties. Kol jos nėra, operatoriui nesaugu, nes sąlygas retransliuotojas gali bet kada pakeisti arba atjungti kanalus. Taip ir nutiko.
BMA stilius aiškus - jie mėgėjai patys vilkinti sutarčių pasirašymą, vis iškelia naujas sąlygas. Taigi, visa tai galima vertinti tarsi šantažą. Matyt, visi tie LRTK sprendimai kirto per pajamas iš reklamos, tad greičiausiai dabar nori iš kitų šaltinių susigrąžinti pinigus. Bet negalima šitaip elgtis. Tai niekas kitas, kaip piktnaudžiavimas savo išskirtine padėtimi ir bandymas prispausti kabelinę televiziją. Ypač žinant Klaipėdos situaciją, kur gyvena nemažai rusakalbių žmonių. BMA turi išskirtines teises, paprasčiau tariant, yra monopolizavę rusiškų kanalų platinimą, tad tai yra viena iš spaudimo priemonių. Todėl manau, kad tuo turėtų pasidomėti ir Konkurencijos tarnyba.
Nežinau, ar televizija "Balticum" jau kreipėsi į šią tarnyba, bet mūsų asociacija planuoja tai padaryti. Tik bėda ta, kad tiek teisminiai procesai, tiek tarnybų tyrimai ilgai užsitęsia, o vartotojams tai ne į naudą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą