"Aš nesu žvejybos maniakas", - patikino sekmadienio rytais per BTV rodomos dar šviežios laidos "Žvejų mūšis" vedėjas Mindaugas Skirmontas. Nors, kai su juo pasikalbi, gali ir nesutikti su šiuo pareiškimu.
Ar jus jau galima vadinti šou verslo rykliu?
Tokio profilio laidos nepavadinčiau šou verslu; nesinorėtų,
kad tai būtų populistinė laida. Netaikau į Radžio ir "Nuodėmių dešimtuko" gerbėjų chebrą. Tai yra atskiras elektoratas, žvejoja įvairių socialinių kategorijų žmonės. Tikiuosi, visi toje laidoje atras kažką sau apie žvejybą.
Esate žvejys profesionalas? Ar tokios laidos vedėjui pakanka charizmos?
Profesionalo, kuris užsidirbtų duonai ir dešrai iš žūklės, mes Lietuvoje neturime nė vieno. Na, o kvalifikacijos man netrūksta. Gal ir nekuklu taip rėžti...
Daugiau nei penkerius metus rašiau apie žvejybą "Vakarų eksprese" ir čia užaugau kaip žurnalistas. Jeigu neturėčiau pakankamai patirties ir žinių, neleisčiau sau rašyti apie žvejybą "balalaikų". O dėl vidinio ir išorinio žavesio, su amžiumi jis priblėso, ir paskutiniuoju laiku nebuvau priėjęs per spyrį prie arklio... Ir, ką čia slėpti, kameros aš vis dar bijau. Bet tai yra laikina - sulig kiekviena laida priekaištų sau turiu vis mažiau.
Kaip viskas prasidėjo su ta žvejyba?
Pati pradžia? Aš tiesiog neturėjau pasirinkimo. Gimiau Klaipėdos pakrašty, ant Smiltelės upelio kranto. Dėl visko kalta aplinka. Prieš 45-erius metus to miesto pakraščio bendruomenei, mano bendraamžiams vaikams, pagaliau - vyresniajam broliui, tai buvo vienas pagrindinių užsiėmimų. Labai šiltai prisimenu savo originalų kaimyną Adomą, Smetonos aviacijos karininką lakūną, kuris velniškai bijojo skraidyti. Man buvo ketveri, jam - 64-eri metai, ir jis tapo mano žvejybos ir gyvenimo mokytoju. Išugdė mano uoslę surasti daugiau originalių, nestandartinio mąstymo žmonių.
 |
| M. Skirmontas, apšilęs kojas spaudos žurnalistikoje, persikėlė į televizijos ekraną. |
Žvejyba seniai pakeitė tarybinių laikų įvaizdį. Yra ramių jos rūšių, naivių, ir yra dinamiškų. Juolab kad žvejybos technologijos yra antroje vietoje po kosminių. Tarkime, žvejo drabužiams, kvėpuojantiems ir neperšlampantiems, per parą išgarinantiems iki 30 litrų prakaito, naudojamos tos pačios medžiagos, kaip kosmoso pramonėje. Ir gyvas velnias kitų.
Laidoje azartą kelia dvikova tarp žmonių. Žvejai yra suskirstyti į keturis pogrupius pagal pagrindines žvejybos rūšis: spiningautojai, plūdinės meškerės šalininkai, karpininkai, kurie žuvimi laiko padarą nuo 10-ies kilogramų, ir "dugniniai". Beveik visą sezoną jie plaksis tarpusavyje, o keturi kiekvieno pogrupio nugalėtojai pusfinalyje susikaus kitu principu: tarkime, spiningautoją pasiųsiu gaudyt karpių, o dugninį ir karpininką - spiningauti. Tai jiems yra neįprasta žvejyba. O finale dėl 5 000 litų dovanų čekio kovoja du rungčių nugalėtojai.
Nereikia nė spėlioti, kokiems reikmenims jie išleis tuos tūkstančius...
Taip! Na, galima juos išleisti ir šeimos reikmėms: žvejybos parduotuvėse nėra vien tik meškerės ir kabliukai - tai ir turizmo priemonės, valtys, palapinės. Bet tai nėra socialinė priemonė remti šeimoms.
Kurie įžymūs žmonės noriai sutiko dalyvauti laidoje, o ką reikėjo įkalbinėti?
Nėra labai didelio žymių žmonių pasirinkimo, nes ir laida dar visai "žalia", šviežia, tačiau daug vilčių suteikė Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius. Jis išėjo atostogų, ir sutarėme, kad dalyvaus mūsų laidoje. Aišku, svečio teisėmis - jis nekovos dėl prizo, jam nerūpi sumauti penki tūkstančiai, kuriuos reikia palikti žūklės parduotuvėje. Aš jam ruošiu konkurentą, kitą politiką, tačiau dar nutylėsiu, ką. Jau tikrai numatyta filmavimo data, kai "Baliaus" lyderis Klarkas varžysis su Zakarausku.
Ar moterims tabu patekti į jūsų laidą? Apie žvejes tokia pati nuomonė, kaip apie vairuotojas?
Aišku, jų pamatysime artimiausiose laidose. Dar renkuosi; brunetę jau turiu, man labai reikia blondinės. Ne dėl grožio, vien dėl intrigos.
Žvejojančių moterų tiesiog yra trisdešimt kartų mažiau. Jų polinkiai truputį kitokie. Žvejyba - labiau vyriški žaidimai, tačiau pažįstu keletą tokių moterų, kurios gaudo puikiai. Tarkim, Birutė Jokužienė, tam tikromis sąlygomis, tam tikrame vandenyje, tam tikrą žuvį gaudydama, "duoda į skudurus" ir savo vyrui Sauliui, ir kitiems.
Sakėte, kad dalyvių atrankos kriterijus - ne tik kvalifikacija, bet ir atitinkamas požiūris į žūklę bei gyvenimą. Koks jūsų požiūris?
Žūklė paskutiniaisiais metais iš pomėgio, kurių kitų turėjau aibę, bet užeidavo ir praeidavo, virto gyvenimo dalimi. Žūklė ir muzika - nepakeičiamos ir nemetamos mano gyvenimo meilužės, ir abi yra mano gyvenimo profesijos. Esu baigęs orkestrinį dirigavimą, tačiau dabar nebemuzikuoju, nebent savo muzika baidyčiau žvirblius iš krūmų.
Dėl žuvų atsisakėte pašaukimo?
Tikrai ne dėl žuvų. Gūdžiais tarybiniais laikais buvau politiškai nepatikimas žmogus diriguoti. Ir apskritai buvau saugumo įskaitoje dėl tam tikrų veiksmelių. Mano šeima iš tikrųjų pakovodavo už Lietuvą, tada, kai tai dar buvo uždrausta. Taigi mano muzikinė karjera neturėjo perspektyvų.
Pasinešiau į žvejybinę žurnalistiką, dabar vedu laidą, ir tai tapo pajamų šaltiniu.
Ką dar gyvenime turite?
Be abejo, yra šeima, baigiamas statyti namas, krūvos rūpesčių, pagaliau - knygos ir kitas milijonas dalykų. Aš nesu žvejybos fanatikas ir maniakas. Turiu du sūnus, bet nė vienas nėra superinis žvejys; vienas truputį pažvejoja, bet tai jam nėra labai svarbu, kitas apskritai žiogelius pievoje skaičiuoja, žvejo kėdėn atsisėdęs. O gyvenimo moteris savaitgaliais važiuoja žvejoti su manimi kartu.
Jūsų katinas ir šuo prisiėda žuvies lig soties?
Gyvename kaime su kolių mišrūnu ir katinu, turinčiu charakterį. Bet žuvies jie negauna, nes paprastai ją paleidžiu. Lietuvoje, ačiū Dievui, jau prigijo ši praktika, žmonės suprato, kad žuvį pigiau nusipirkti krautuvėje, negu ją pasigaut.
Šiuo metu atsimenu tik vieną įžymų žvejį - Ernestą Hemingvėjų. Tikriausiai apstu azartiškų žvejų tarp Nobelio premijos laureatų, politikų ir genijų?
Labai daug. Jeigu kalbame ne apie pasaulinę, bet apie lietuvišką terpę, tai žvejoja daug garsių vyrų, pradedant buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu, spiningautoju, - ir išvis Seime ten jų turbūt yra pilna. Ir trečdalis Lietuvos gyventojų žaidžia žvejybą.
Čia taip staigiai neišvardysiu, bet pasaulyje žvejojančių garsenybių yra apstu. Vien Didžiojoje Britanijoje klasikai - lyrikai, mokslininkai - beveik visi žvejojo. Pasaulyje žūklė populiari kaip sportas, antroje vietoje po futbolo; tai yra faktas.
Dažnai mane siunčia kalbinti žvejų ant ledo; iki šiol neįsikirtau, kur čia tas didysis "kaifas"?
Yra kategorija tokių, kurie rizikuoja gyvybe. Matot, negalima apibrėžti to "kaifo" visiems, tai gana individualu. Aš, sakykim, kartais važiuoju žvejoti labai anksti rytą, be žmonų, kačių, šunų, ir pasilieku vienas su savimi. Pasišneki su gandru, padarai smegenyse vietos tokioms mintims, kurioms darbo dienomis, kai smegeninė užmurdyta kitokia informacija, nėra vietos veistis. Ir ne viena žvejyba buvo prasėdint ant krantelio net neišsitraukus meškerės, tik stebeilijantis į vandenį ir žuvytes. Bet negali smerkti tų, kuriems svarbu pagauti žuvį, jie už ją kovoja, bando visokius variantus ir pasalas, ir yra nesuvokiama, kad nekimba. Jie dirba, pluša, kažką keičia, ir vis tiek beveik visada iškrapšto žuvį.
Ko palinkėtumėte savo laidos dalyviams?
Kovoti! Būti įdomiems - tai, be kovos azarto, kurį lemia ir tam tikros sąlygos, ir yra pagrindinis principas. Ir tegu kimba.
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą