Pirato garbė, arba Filmų statistų epopėja

Filmavimo aikštelė


Šįkart pakalbinome trejetą klaipėdiečių apie neįprastą statisto darbą filmavimo aikštelėje. Norėjome išsiaiškinti, vardan ko jie ryžosi pereiti filmavimo "mėsmalę", ar patyrė vien pažeminimo kartėlį, ar ir efemerišką šlovę...




"Statistas - tai tas, kuris stovi"


- pasipiktino "etatiniu statistu" vadinamas verslininkas Šarūnas Jagminas. Mat jis, filmuodamasis vokiečių filme "Štiortebekeris", visus tris filmavimo mėnesius vaidino vieną iš penkiolikos piratų. Su "piratais" net buvo pasirašyta sutartis, kuri vėliau, pasak pašnekovo, prašapo.


"Tiesa, iš pradžių mes buvome jūreiviai, bet kai laivą užėmė Štiortebekeris, virtome piratais - puolėme kitus laivus, dalijomės grobį. Savo belaisvius gąsdinau nuožmiu žvilgsniu ir prie gerklės prikištu ginklu", - mėgavosi prievartos scenomis pašnekovas.


Atūžt į atranką kino studijoje jį paakino maištinga prigimtis ir išoriniai duomenys: barzda, ilgi plaukai bei tariamai žudikiškas žibuoklinių akių žvilgsnis. "Jaudinausi: pakvies - nepakvies. Žmogus tokia būtybė, jog nori būti matoma. Visi mes esame gyvenimo artistai", - juokėsi Š. Jagminas.


Badas ir kūrybinės orgijos


Būta ir kuriozų. Aną šaltą pavasarį Šventojoje piratams teko irtis butaforinėmis valtimis. Vos nufilmavo sceną, šios priburbuliavo, o vyrai, šiaip taip į krantą išsikapstę, mėgino derėtis, kad jiems mokėtų kaskadininko atlygį.


Šarūnas sako, jog filmavimo aikštelėje nepajutęs jokios arogancijos iš vokiečių režisieriaus ir pagrindinių vaidmenų atlikėjų. Šarūno bare, rūkydami cigarus, vieni su kitais apsikeisdavo abipusiais komplimentais.


Tuo tarpu vokiečių režisieriui padedantys lietuviai su statistais elgėsi, anot pašnekovo, kaip su gyvuliais. Todėl kai kas iš masuotės neiškentę paliko filmavimo aikštelę.


"Gal taip ir reikia elgtis, jei nori minią suvaldyt? Betgi mūsų buvo šimtinė kita, ne tūkstančiai... Maniau, kad atsikratys ir manimi po to, kai pakėliau maištą, kuo mus šeria. Dirbi dvylika valandų ir gauni iš bendro katilo "zūpės bliūdelį" gryno vandenėlio ir bandelę su "sosiska". O prižiūrėtojai palapinėse ir karštu, ir šaltu, ir egzotiškais vaisiais pilvus kemša", - sakė Š. Jagminas.


Moterys ant kelių, lavonas ant grindinio...


"Ak, ta sugrįžimo šventė! Toks ašaras spaudžiantis jausmas, kai grįždavom po jūrų mūšio į piratų kaimą. Išsiilgusios moterys alų pilsto, ant kelių sėdasi, ant iešmo paršiukas spraga."


Sklaidydamas nuotraukas, Š. Jagminas džiaugiasi, jog turėsiąs ką vaikams parodyti. Be to, ir plaukus ilgesnius užsiaugino, ir laisvesniu žmogum pasijuto.


Beje, vyriškiui teko dar ir su pačiu "kalniečiu" Adrianu Polu susitikti, kai rudenį Lietuvoje buvo sukamas "Kalnietis". Jį kino studijos darbuotojai prisiminė ir pakvietė filmuotis. Deja, filmavosi vos tris dienas. Š. Jagminas buvo vienas iš uosto darbininkų, kuriuos netrukus išžudė, o vyriškio "lavonas" liko tysoti ant šalto grindinio.


"Dar mielai suvaidinčiau kokį barbarą!" - sako, pabrėždamas, kad nebeturi jokių vidinių tabu.


Trūko azarto


Klaipėdietis Mindaugas Jonušas "Štiortebekeryje" vaidino kareivį. Vis trukdė arbaletas, tarp kojų brūžinosi kardas, o metaliniai šarvai ant nuogo kūno traukė šaltį. "Visgi viešuma, dėmesys vargino, o užsieniečiai vis norėjo kartu su manim nusifotografuoti. O liesti manęs nebuvo galima, kad drabužių neišteptų."


Grimuotojai jo veidą nudažydavo tai pelenų, tai smalos spalva. Pasibaigus filmavimui, pusantro mėnesio vaikinas darė grožio kaukes - gydė veido alergiją.


Labiausiai Mindaugą filmavimo aikštelėje vargino laukimas: tai debesėlio trūksta, tai saulės per mažai, todėl filmuoti negali. "Spėdavome ir ant šlapios žolės nusnūsti kaip šunys arba kortomis lošdavome. Man trūko veiksmo, azarto!" - pasakoja vaikinas.


Pasak Mindaugo, dirbti statistu labai nuobodu, tačiau išbandyti tai verta. Beje, dėl chroniško streso filmuodamasis jis neteko 8 kilogramų.


Raudonplaukės fobijos


"Nebuvau naujokė filmavimo aikštelėje", - sakė studentė Akvilė Eglinskaitė, mokykliniais metais filmavusis epizodiniame vaidmenyje Algimanto Puipos filme "Elzė iš Gilijos". Anuomet drauge su kitomis etnografinio ansamblio merginomis ji tautiniais drabužiais tiesiog vaikštinėjusi pirmyn atgal.


Vokiečių filmo "Pabėgimas ir tremtis" statistų atrankoje sakė neturėjusi vilties būti pakviesta filmuotis - merginų buvo užtektinai. Kai kurios graužė nagus, kad jų plaukai dažyti sruogelėmis, o masinėms scenoms reikėjo "praėjusios epochos prūsių".


Merginą šokiravo tai, kad atrinktąsias moteris, pastatę prie sienos, fotografavo, o paskui grimavo ir prisegė numerius - kaip konclagerio kalinėms. Akvilė buvo vyriškai aprengta, o raudoni jos plaukai paslėpti po kepure. Taip ji panėšėjo į rusų kareivį.


Kai svarbi tik fiziologinė būsena


"Tokioje milžiniškoje, visus sulyginančioje žmonių masėje sunku pasijusti reikšmingu", - sakė mergina. Pradžioje Akvilei sunku buvo suprasti, kas vyksta, kai nuskardėdavo: "Veiksmas!" Dažnai net neleisdavo peržengt ribos, kad neįvėžlintum į kadrą. Sunku buvo ištverti valandų valandas stovėti ant ledo arba sukti ratus. Pagrindinius aktorius atveždavo rogutėmis, šmaukšt, nufilmuoja ir bogina į Ventės rago viešbutį, o statistai kankinasi, nedrįsdami du kilometrus per ledą nucimpinti į krantą gamtinių reikalų.


"Jau autobuse vakarais statistai, seni vilkai, bambėdavo, kad reikia "kelti kainą", kitaip mes šitą sumautą reikalą. Bet vos asistentė paklaus, kas rytoj ateis filmuotis - suošia rankų miškas", - sako ji, pripažindama, jog būti sumaltam magiškų kino malūno girnų, tapti tos iliuzijų mugės dalimi - neprilygstamas jausmas.


"Įdomiausios buvo bombardavimo scenos; pažiūri, kad žmonės virsta ant ledo, ekspresyviai griūvi ir tu", - apie nuoširdų norą vaidinti pasakojo Akvilė. Kad nebūtų niekas, pilka masė, ji susitarė su vienu senyvu vyru suvaidint mizansceną; neva jis vargeta, vilkęs mantą, jos tėvas. Juk filmas, šiaip ar taip, turi būti sklidinas tragiško dramatizmo: pabėgėlių tema. "Vis lauki, į tave niekas nekreipia dėmesio - tai ir skaudžiausia", - atsidūsta Akvilė. Kai statistai klausdavo, ką vis dėlto jie turi vaidinti, išgirsdavo: "Jūs klibinkščiuojate jau trečią parą, pavargę, sušalę. Iš esmės svarbi tik jūsų fiziologinė būsena. Ir jums puikiai sekasi!"


Ivona ŽIEMYTĖ

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder