Reklama ir įstatymas
"Nematysime alaus ir sidro reklamų? Nematysime ir sporto varžybų", - daugmaž šitaip į Seimo priimtą svaigiųjų gėrimų reklamos radijuje ir televizijoje draudimą nuo 6 iki 23 val. sureagavo aludariai ir televizininkai. Tuo metu parlamentarai ragina juos nelaužti komedijos ir verčiau investuoti į reklamą ant krepšininkų ar futbolininkų marškinėlių.
Praėjusią savaitę Seimo priimtas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurios numato bet kokių svaigiųjų gėrimų reklamą eteryje nuo 6 iki 23 val., dar gali vetuoti prezidentas. Parlamentarai tikisi, kad jis šito nedarys. Gėrimų gamintojai ir televizijos - atvirkščiai.
Sugriežtintas įstatymas, anot šių pataisų iniciatoriaus, Seimo Sveikatos komiteto pirmininko konservatoriaus Antano Matulo, tik viena iš viso priemonių komplekso, skirto pažaboti girtuoklystę.
Veik bekompromisis draudimas, paliekantis svaigalų reklamai kelias naktinio eterio valandas, anot A. Matulo, yra normali reakcija į visuotinio alkoholizmo pavojų.
"Tai - nacionalinio lygio problema, ir labai džiaugiuosi, kad Seimas suvokia jos svarbą. Lietuva - pirmaujanti valstybė, deja, visai garbės nedarančiose kategorijose: pagal suicidų, alkoholizmo, susirgimų kepenų ciroze, psichozėmis skaičių...
Užuot raudonavę už tėvynę, turime susirūpinti šiomis problemomis. Kompleksinės kovos programos nepavyksta pradėti, todėl reikia startuoti su atskiromis priemonėmis, pamažu didinant jų skaičių", - sakė pokalbininkas.
TV3 generalinis direktorius Ramūnas Šaučikovas, atvirkščiai, mano, kad Seimo veiksmai esantys spekuliacija, daroma visiškai neatsižvelgiant į bendrą situacijos kontekstą.
"Vertinu šį žingsnį neigiamai ne tik kaip suinteresuotas asmuo, bet ir kaip pilietis. Tokios priemonės, kaip alkoholio reklamos uždraudimas, niekur nepadarė įspūdingo poveikio. Atvirkščiai - didėjo stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojimas", - sakė R. Šaučikovas.
Pokalbininkas neslėpė - naujasis draudimas keičia visą televizijos biudžeto struktūra, kurioje šiuo metu transliuojamai vadinamojo lengvojo alkoholio reklamai tenka apie 10 proc. visų kanalo pajamų.
"Kertant, atrodytų, vieną šaką, nubyrės daugybė, nes televizijoms teks atsisakyti nemažos dalies sporto ir kultūros renginių transliacijų, kurias dažniausiai remia, o jų metu tuo pačiu ir reklamuojasi, svaigiųjų gėrimų gamintojai", - nykoką televizijos vaizdą be krepšinio, "Formulės-1" ir futbolo piešė R. Šaučikovas.
A. Matulas savo ruožtu prašytų televizininkų ir jiems antrinančių aludarių nedaryti spaudimo ir elgtis kultūringai.
"Prancūzijoje toks draudimas galioja ir nieko panašaus į televiziją be sporto nėra. Uždraudus tiesioginę gėrimų reklamą per televiziją, niekas neliečia netiesioginės - pavyzdžiui, firmų ženklų ant sportininkų aprangos ar aikštelės pakraščiuose. Gėrimų gamintojai gali investuoti į tai", - savo poziciją argumentavo konservatorius.
Pokalbio telefonu su korespondente metu A. Matulas lankėsi kaime ir bendravo su gyventojais. "Štai iškart keli faktai - 300 žmonių gyvenvietėje veikia 4 alaus barai. Vyresni žmonės pritaria iniciatyvai uždrausti alkoholio reklamą, - įspūdžiais pasidalijo pokalbininkas. - Be to, tokį pat požiūrį išreiškė ir 19 visuomeninių organizacijų - nuo moksleivių iki pensininkų - kurios buvo atsiuntusios man savo kreipimusis."
Psichologas Kęstutis Ridikas linkęs pritarti alkoholio reklamos draudimui. "Reklamą kuria šios srities specialistai, kurie tikrai išmano, kaip paskatinti žmones įsigyti vieną ar kitą produktą. Todėl draudime prasmės yra", - sakė jis.
Pokalbininko teigimu, kalbėti apie padidėjusį stipriųjų gėrimų vartojimą kaip draudimo išdavą arba, atvirkščiai, teigiamą tokio draudimo poveikį - subtilus reikalas, mat būtina žinoti, kokie tyrimai buvo atlikti, kaip interpretuoti duomenys, koks poveikis - ilgalaikis ar trumpalaikis - buvo nagrinėtas. "Šio draudimo rezultatus geriausia nagrinėti, atsižvelgiant į ilgesnę - 5-10 metų - perspektyvą", - sakė pokalbininkas.
Valerija LEBEDEVA
Rašyti komentarą