Žmogus, neieškantis humoro gelmės

Žmogus, neieškantis humoro gelmės

Iš arčiau


Šiaulių politiko sūnus, TV3 laidos "Juokovizija" vedėjas Mindaugas Sėjūnas, paklaustas dienraščio "Šiaulių kraštas" korespondento, ar didelis skirtumas tarp politikos ir humoro, samprotavo: "Nemanau. Visi - klounai, kurie dirba savo darbą. <...>Tik šiuo metu - geresni klounai yra televizijoje, nes politikai - per daug surimtėjo."

Mes su Mindaugu "užkabinti" rimtos temos apie politiką nė neketinome. Juolab kad kalbėjome telefonu ankstyvą rytą jam skubant į darbą. Tačiau pabandėme išsiaiškinti, koks yra lietuviškas humoras ir ką šalia jo laidoje veikia dvi simpatiškos blondinės.


8.30 - ne pats tinkamiausias laikas "blevyzgoms". Nuo ko pradėsim - anekdoto ar rimto klausimo?


Gal pradėkim nuo rimto klausimo.


O gatvės praeiviai užkalbina jus prašydami "skelti" anekdotą?


Labai retai. Be to, gatvėmis praktiškai nevaikštau: dažniausiai važiuoju automobiliu, sėdžiu biure arba TV studijoje. Pradžioje, kai tik pasirodžiau ekrane, žmonės į mane gatvėje atkreipdavo dėmesį. Dabar šito nebepastebiu. Tikriausiai atbukau.


Kaip manote, jūs esate geresnis humoristas ar laidų vedėjas?


Pirmiausia aš - redaktorius, jūsų kolega. Po to - rašytojas, scenaristas. Kartais režisuoju. Ir tik ketvirtoje vietoje atsiduria Mindaugas humoristas. Viską stengiuosi daryti profesionaliai.


O profesionaliai vesti rimtos laidos nenorite? Gal dar niekas nesiūlė?


Na, tie pasiūlymai... Reikia daryti tai, ko tautai reikia.


Ar tautai šiuo metu būtent humoro reikia?


Taip. Reikia dar daugiau juoko, daugiau švelnių, šiltų ir linksmų laidų. Pavargome nuo kraujo ir lavonų. Jei mes, kūrėjai, žiūrėdami tokias laidas išjungiam TV, kyla klausimas, kam tada jas kuriam. Tiesa, yra reitingai ir pan. Bet aš siūlau daugiau juoktis.


Lietuviškas humoras dažnai kritikuojamas, o mūsų šalies humoristai vadinami ne kokiais juokdariais. Ar jūs su tuo sutinkate?


Aš neieškau humoro gelmių. Reikia pripažinti, jog TV - "popsinis" dalykas, mūsų gyvenimo fonas. Prisiminkime rusų kino klasiką: "Šuriko nuotykiai", "Dvylika kėdžių". Juk ten irgi pigūs triukai, o aktoriai juokina: trenkia per galvą, krenta, kas nors meta, kas nors užkliūva. Na, koks ten lygis?! Juokinga ir tiek. Todėl gelmių ir neieškau. Jų reikia ieškoti skaitant Testamentą, parapsichologines knygas. Ir nereikia nuvertinti mūsų humoristų, tarp jų yra labai gerų. Tiesiog mūsų toks lygis!


Koks? Ar galėtumėte įvardyti?


Jis kaimiškas. Tarkim, atvažiuoja "Ambrozija" ir pasakoja "bajerius", kurie mums, "miesčionims", nesuprantami. Bet juk yra žmonių, kuriems šie juokai patinka.


Kita humoro dalis - miestietiška. Ir čia reikalingos muzikos grupės, šoumenai. Pastebėjau, kad dabar pradėjo formuotis tarpinis variantas, kai parodijuojami ir kaimiečiai, ir miestiečiai. Praėjusioje "Juokovizijos" laidoje dalyvavo "Ambrozija". Raimonduko tarp jų jau nebebuvo, bet atsirado "meksikiečiai", subtiliai juokavę. Manau, jog toks humoras tiko visiems.


Sakoma, jog juokdariai yra patys liūdniausi žmonės. Tai tiesa?


Ne. Tiesiog kartais pavargsti, humoras lenda per gerklę, ir nieko nenori matyti. Bet yra ir kitų pavyzdžių: tarkim, Raimondas Šilanskas kolegas ir pertraukėlių metu tarp filmavimų linksmina - "varo" anekdotus ir tiek. Man taip pat patinka linksminti ir save, ir kitus.


O kaip linksminate kitus?


Ai, maivausi, išsidirbinėju. Kartais mėgstu iš žmonių pasišaipyti, parodijuoti juos - vaikščioti, kalbėti taip, kaip tas žmogus daro. Anekdotus palieku "skaldyti" R. Šilanskui ir kitiems humoristams.


Sakykite, kaip atsimenate tiek daug anekdotų? Užsirašinėjate juos?


Anekdotai - maži filmukai. Prisimenu jų fabulą, veiksmą ir pasakoju.


O pats esate sukūręs anekdotą?


Keletą. Tiksliau - perdirbęs, pailginęs.


O kurie mėgstamiausi - apie blondines ar gyvūnus?


Anekdotai apie blondines - puiku: jie trumpi ir juokingi, o apie gyvūnus... - atsidūsta. - Žinau porą tokių šlykščių, kurių net garsiai pasakoti negalima.


Beje, ką dvi blondinės veikia šalia jūsų laidoje?


Jos puošia ir traukia akį.


Kieno akį? Jūsų?


Visų: ir žiūrovų vyrų, ir žiūrovių moterų.


Ar jos jums netrukdo?


Na, ką jūs! Juk moterys niekada netrukdo, - juokiasi.


Viename interviu Nerijus Pečiūra jus pavadino meilės ir sekso teorijos kūrėju, mat pagrindinė jūsų meilės filosofijos tezė - "geros kokybės meilė", "geros kokybės seksas".


(Vėl juokiasi.) Na, žinoma, aš - už gyvenimo kokybę! Manau, jog svarbiausia kiekvienoje smulkmenoje rasti malonumą. Nerijus rašė romaną ta tema, ir tai buvo viena juokingiausių jo knygų. Būtent apie tai su juo ir kalbėjome, kaip paversti seksą aukščiausio laipsnio malonumu.  


Auksė BOGUŽAITĖ

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder