Taikos prospekto 71 namo gyventoja Onutė teigė tiesiog nebežinanti, ką daryti. Šio daugiabučio kieme kasdien renkasi keliolika kačių. Jos čia svečiuojasi laukdamos net trijų "geradarių". Vienas jų ypatingai aktyvus. Svarbiausia, Onutės teigimu, jog kačių maitintojai, net ne šio namo gyventojai - jie į šį kiemą kates vilioja, nes iš savų kiemų juos jau išvarė neapsikentę kaimynai.
Neranda išeities
"Aš nenoriu su niekuo pyktis ar kovoti. Pati myliu gyvūnus, tačiau šitokie veiksmai nėra tinkami. Ypač mieste. Tie maitintojai primėto įvairiausių maisto atliekų, dažnai ir žuvies ar ašakų. Juk tai ne tik nešvaru, bet ir nehigieniška. Be to, niekur nepasislėpsi nuo kvapo. Ne tik nuo padėto maisto, bet ir nuo pačių kačių bei katinų šlapimo. Nei aš, nei kaimynai nebežinome, ką daryti", - pasakojo Onutė.
ATLIEKOS. Kačių maitintojai dažniausiai gyvūnus šeria netvarkingai - kur papuola išmeta ar papila maisto atliekas, ašakas, taip teršdami daugiabučių gyventojų aplinką. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Moters teigimu, su pagrindiniu kačių maitintoju dar rudenį bandyta kalbėtis gražiuoju, tačiau jis tik skėsčioja rankomis, tikina, jog taip elgiasi tik iš meilės gyvūnams ir rūpesčio. Esą nėra kas daugiau jiems parūpins maisto.
"Juk galėtų kažkaip kitaip save realizuoti. Galbūt galėtų pagelbėti gyvūnų prieglaudoje ar pasidalinti maistu su ten gyvenančiais gyvūnėliais", - sakė Taikos pr. gyventoja.
Jai antrino ir miesto centre gyvenanti Asta. Jos teigimu, daugiabučiame name gyvenančios pensinio amžiaus moteriškės taip pat beveik kasdien į priešais namo įėjimus esantį žolynėlį šliūkšteli kokių nors maisto atliekų. Tai žirnių košė, tai žuvies ašakų krūvelė nuolat puikuojasi ant žolyne esančio šulinio dangčio bei aplink jį. Nors pačių katinų itin dažnai sutikti ir nepavyksta, nes jie dažniausiai ėda anksti ryte ar vėlai vakare, tačiau kitų bėdų gyventojams netrūksta.
"Neturiu nieko prieš benamius gyvūnus. Pati auginu šunį iš gyvūnų prieglaudos. Būtent todėl puikiai suprantu, jog toks padrikas kačių šėrimas nėra teisingas dalykas. Visų pirma, tame žolyne vasarą laksto aplinkinių namų vaikai. Negali žinoti, kada kojon įsmigs žuvies ašaka ar šiaip išsiteps maisto atliekomis. Be to, pačiai ne kartą teko šuniui iš nasrų krapštyti išmestas žuvies ašakas, mat šis spėjo pasičiupti moteriškių paliktas atliekas. Ką jau kalbėti apie tai, kad benamės katės neišvengiamai į daugiabučius atneša blusas. Jos ne tik nemalonios žmonėms, bet ir persimeta ant gyventojų auginamų naminių gyvūnėlių", - piktinosi Asta.
Reikia šerti tvarkingai
Veterinarijos gydytoja Rita Ilgūnė sako, jog benamių kačių ar kitokių gyvūnų šėrimas dažnai virsta liguistu veiksmu. Vieniši, socialinio bendravimo stokojantys žmonės kartais nesąmoningai ieško padaro, su kuriuo galėtų pabendrauti, kuris jiems parodytų dėkingumą ar bent tariamą meilę.
R. Ilgūnė buvo linkusi dviprasmišku laikyti teiginį, jog katės šeriamos ne tik iš meilės joms, bet ir dėl to, kad išgaudo žiurkes ir peles daugiabučiuose. Gydytojos teigimu, tai teisybė, tačiau dar neaišku, kas geriau - žiurkės ar blusos rūsiuose, o vėliau ir kambariuose.
"Žinoma, benames kates ar kitus gyvūnus būtina maitinti, nes būtent mes - visuomenė - privertėme juos atsidurti gatvėje, išmesdami ar kitaip atsikratydami. Tačiau būtina suvokti, jog tas šėrimas turi būti tvarkingas. Juk galima išnešti dubenėlius, palaukti, kol gyvūnai juos ištuštins, susirinkti, parsinešti namo, išsiplauti ir vėl tvarkingai pasidėti. Žmones, kurie maisto atliekas mėto pro langus, balkonus ar tiesiog papila bet kur kieme, reikia drausminti. Tai nėra meilė gyvūnams, o greičiau tik dengimasis ja ir nereikalingų atliekų atsikratymas", - teigė R. Ilgūnė.
Veterinarijos gydytojos teigimu, naudinga būtų įrengti specialias šėryklas. Galbūt kiek atokiau nuo daugiabučių, kur katės galėtų laisvai netrukdydamos aplinkiniams paėsti ir kartu palikti švarią aplinką. Deja, anot R. Ilgūnės, tokius projektus įgyvendinti sunku, mat trūksta žmonių tolerancijos, supratimo. Leidžiamasi į kraštutinumus - vieni šeria, kiti yra kategoriškai prieš.
Būtina sterilizuoti
Vis dėlto, pasak R. Ilgūnės, neišvengiama išeitis yra gyvūnų kastracija ir sterilizacija. Norint suvaldyti benamių kačių populiaciją būtina šioms atlikti minėtas operacijas. Deja, ne visada pavyksta sulaukti gyventojų palaikymo. Tie patys kačių maitintojai dažnai būna kategoriškai prieš, kažko baiminasi, nenori kištis į motinos gamtos reikalus ir panašiai.
"Bet kuriuo atveju, sterilizacija yra būtina ir šis procesas turi būti tęstinis. Tyrimais yra nustatyta, jog reikia sterilizuoti bent 70-80 proc. visų teritorijos kačių, kad per 10 metų jų populiacija toje vietoje sumažėtų iki minimumo. Be to, šį darbą reikėtų derinti su baudimu tų, kurie savo gyvūnų atsikrato. Deja, tai Lietuvoje nėra realu. Bent jau kol kas", - sakė R. Ilgūnė.
Be to, veterinarijos gydytojos manymu, pagelbėtų ir tvirtesnė miesto savivaldybės pozicija, mat pastaroji vieną kartą tarnybų prašo sterilizuoti benamius gyvūnus ir juos vėl paleisti, o po to apsigalvoja ir prašo juos išgaudyti. Nėra vieningos strategijos.
Gali nubausti tik teoriškai
Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vyr. inspektorė Nina Gendvilienė tikino, jog atskiro įstatymo ar taisyklės, draudžiančios šerti benamius gyvūnus, nėra. Pasak moters, kadaise, pildant miesto tvarkymo taisykles, bandyta įtraukti punktą, draudžiantį tokius veiksmus, tačiau iškart buvo susilaukta itin priešiškos gyvūnų globos organizacijų bei gyvūnų mylėtojų reakcijos. Būtent dėl to šis reikalas ir nebuvo išspręstas.
Šiuo metu minėti kačių maitintojai gali būti nubausti tik už aplinkos teršimą maistinėmis atliekomis. Už tokius veiksmus gali grėsti įspėjimas ar bauda net iki 2 000 litų. Tiesa, iki šiol Sveikatos apsaugos skyriaus praktikoje nubaustųjų nepasitaikė.
"Teoriškai įmanoma kačių maitintojus nubausti, tačiau praktiškai tai padaryti labai sunku. Žmonės turėtų kreiptis į mūsų skyrių. Tuomet specialistai atvyktų apžiūrėti vietos, patikrintų, ar tikrai yra matomų maisto atliekų. Be to, specialistus iškvietusieji turėtų dar ir nurodyti, kuris namo gyventojas tas atliekas išmeta. Tik tokiu atveju mes galėtume keliauti pas tariamai aplinką teršusįjį ir bandyti išsiaiškinti tikrąją situaciją", - pasakojo N. Gendvilienė.
Anot vyr. inspektorės, jeigu gyventojai kates šeria tvarkingai - išneša dubenėlius, vėliau juos susirenka, nepalieka atliekų, - jokios nuobaudos jiems negresia.
Vis dėlto, N. Gendvilienės teigimu, nesvarbu, katės šeriamos tvarkingai ar ne, šį klausimą vieningai turėtų spręsti pati namo gyventojų bendruomenė.
"Juk susivieniję žmonės daug ką gali padaryti, daug ką išspręsti. Bendrijos gali nusistatyti savo taisykles - drausti ne tik šerti kates, bet ir jas, pavyzdžiui, auginti butuose. Yra visokių variantų. Deja, to bendruomeniškumo vis dar trūksta. Galbūt reikalas iš mirties taško pajudės įgyvendinus planus priskirti daugiabučių gyventojams žemės sklypus", - sakė Sveikatos apsaugos skyriaus vyr. inspektorė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą