Lietuvos jūrų muziejuje – nauja pingvinų banda

Lietuvos jūrų muziejuje – nauja pingvinų banda

Praėjusių metų pabaigoje į Lietuvos jūrų muziejaus pingvinariumą iš Winghamo Wildlife zoologijos parko buvo atgabenti aštuoni Humbolto pingvinai. Per šiuos mėnesius jie aklimatizavosi, priprato prie darbuotojų ir susidraugavo su muziejaus pingvinais-senbuviais, rašoma pranešime.

Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, pingvinų bandos atnaujinimui buvo ieškoma jau keliolika metų.

„Tai tikrai sudėtingas uždavinys, – pasakojo muziejaus vadovė. – Humbolto pingvinai – reti gyvūnai, juos imti iš gamtos draudžia tarptautinės konvencijos, galima įsigyti tik iš zoologijos sodų, kurie juos veisia. Mokslo taryba ir Aplinkos apsaugos agentūra patikrino mūsų pingvinariumą ir konstatavo, kad jo sąlygos yra tinkamos šiems gyvūnams“, – pasakoja O. Žalienė.

Gyvasis pirkinys muziejui kainavo apiei 80 tūkst. Eur. Pasak Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo Arūno Grušo, tai – vienerių metų jaunikliai: penki patinėliai ir trys patelės.

„Norėsime perinti pingvinukus, todėl patelių reiktų daugiau, – sako biologas. – Bendraujame su kitais zoologijos sodais, ieškodami, kur galėtume iškeisti vieną arba du patinukus į pateles.“

A. Grušas pasakojo, kad Lietuvos klimatas artimas šių pingvinų gimtųjų vietų klimatui. Jie gyvena Čilės ir Peru pakrantėje, pro kurią prateka vėsi Humbolto srovė. Ir pingvinai, ir srovė pavadinta vokiečių gamtininko, keliautojo, geografo Aleksanderio fon Humbolto garbei.

„Naujieji muziejaus gyventojai apetitu nesiskundžia: maitinami du kartus per dieną jie suvalgo iš viso apie 600 gramų stintenės. Naujajame pingvinariume automatiškai palaikomas mikroklimatas, pritaikytas būtent šiems gyvūnams. Tačiau jie puikiai jaučiasi ir lauke, ir nardydami baseine. Lankytojai gali stebėti ir povandeninį jų gyvenimą pro didelius baseino langus muziejaus žemutiniame aukšte“, – pasakoja A. Grušas.

Specialisto teigimu, energingesni naujakuriai dažnokai prie pietų stalo apstumdo senuosius pingvinariumo gyventojus, mat jie tikrai garbaus amžiaus – vyriausieji Martynas ir Feliksas yra išperinti dar praeitame amžiuje – 1991 metais.

„Tada patelė perino pati, tačiau susirgo ir nustipo. Todėl, tausojant gyvūnų sveikatą, (39 d. jie nesimaitindami išsėdi ant kiaušinių), buvo nuspręsta perinti dirbtiniu būdu“, – aiškina A. Grušas.

Dirbtinis perinimas pasiteisino – kasmet muziejuje atsirasdavo mieli pūkuotukai, aplink kuriuos du mėnesius tupinėdavo specialistai. Visą tą laiką jie gyveno šalia mažylių – stebėdami juos, kas tris valandas ruošdami specialų maistelį ir maitindami. Tačiau pingvinai paseno ir banda tapo nebegyvybinga – paskutinysis pingvinukas išperintas prieš dešimt metų.

Balandžio 25-tąją yra minima Pasaulinė pingvinų diena. Ji tiesiogiai siejama su Imperatoriškaisiais ir Adelės pingvinais, kurie peri Antarktidos pakrantėse. Šiuo metu Antarktikoje prasideda pingvinų migracija. Prasidėjus žiemai pingvinai keliauja į žemyno gilumą padėti kiaušinių, o pavasarį, kai ledas pradeda tirpti, pingvinai su pingvinukais vėl grįžta gyventi atgal į vandenyną.

Humbolto pingvinai, kaip ir kitos 16 rūšių, peri tose pačiose pakrantėse, kur ir gyvena. Pingvinai gyvena ir Pietų jūrų salose, pietiniuose Australijos pakraščiuose, Naujosios Zelandijos, Pietų Amerikos, net Pietų Afrikos pakrantėse.

Sidebar placeholder