Vytautas Eigirdas: pakeliui su paukščiais

Virš Ventės rago driekiasi didysis paukščių migracijos kelias. Apie sparnuočius Vytautas galėtų kalbėti be perstojo, tik laiko žodžiams gaila: karštas darbymetis.

Vytautai, aplink šitiek triukšmo, tiek klegesio... Jau tikrai pavasaris?

Taip, manau, jau galime tvirtinti, kad tikrai pavasaris, - šypsosi. - Namo jau grįžo nemažai sparnuočių.

Kurie gi migrantai jau namie?

Visiems gerai pažįstami varnėnai jau tvarkosi inkilus. Pievose po truputį teritorijas dalijasi pempės. Pelkynuose ir atokesnėse pievose jau galima pamatyti gervių poras. Aplink nendrynus galima išvysti dėl teritorijų besigalynėjančias pilkąsias žąsis. Na, ir miškai jau pilni gyvybės. Visur girdimos genių trelės. Strazdai jau irgi pradėjo savo pavasarines giesmes...

Dalis paukščių jau ir perėti pradėjo. Galima pastebėti kranklius, tupinčius lizduose, jūrinius erelius, namines pelėdas. Viena pelėda šiemet kaip reikiant nustebino ornitologus - Vilniuje rasti gana dideli pelėdžiukai. Manoma, kad ši pora perėti pradėjo dar sausio pradžioje.

PAVASARIS. Baltakaktės žąsys ypač mėgsta potvynių apsemtas vietas.

Paukštį iš giesmės pažinsi

Esate čempionas tarp paukščių stebėtojų. Turiu galvoje Ornitologų puslapyje skelbiamą reitingą - "2017 TOP10".

Paukščių apsuptyje praleidžiu daug laiko, tad dalyvauju ir įvairiose ornitologų draugijos akcijose. Viena iš jų - žaidimas "Klubas 250". Jame galima registruoti pastebėtas paukščių rūšis.

Gyvenu paukščių rojumi tituluojamoje Nemuno deltoje, kur pirmiausiai sugrįžta dauguma sparnuočių, tad kol kas ir esu pirmoje vietoje...

Kaip juos stebite?

Net ir nenorėdamas pradedi stebėti, kas vyksta aplink. Sunku nepakėlus galvos praeiti pro inkilą, prie kurio giesmę traukia varnėnas ar zylė. Akį patraukia ir pastogėn šiaudus tempiantys žvirbliai. O jei pradedi labiau domėtis - sužinai, kad Lietuvoje gyvena gan daug zylių rūšių... kad pastogėn landžioja dvi, o ne viena žvirblių rūšis. Taip po truputį paukščių stebėjimas ir įtraukia... Tuomet atsiranda poreikis įsigyti žiūronus, o su jais pradedi dar daugiau matyti. Kai jau žiūronų negana - perki monoklį, kuris pritraukia dar toliau esančius objektus... Taip po truputį pradedi pažinti, kas tave supa, ir jauti didelį pasitenkinimą.

Kiek sparnuočių rūšių galėtumėte atpažinti "iš akies"?

Paprastesnis būdas paukščiams pažinti yra jų giesmės. Daugumą paukščių rūšių pirma išgirstame, tik tada pamatome. O kai kada taip ir nepamatome... Vienas rūšis, kaip kad šarka, kėkštas, gandras, pempė, galima atpažinti vos pastebėjus. Kitas - kaip kad pečialinda ar nendrinukė, net laikant rankose reikia skaičiuoti sparno plunksnas, kad tiksliai pasakytum rūšį.

Paukščio pažinimas priklauso nuo daug aplinkybių, tad tiksliai pasakyti, kiek rūšių pavyktų atpažinti vos pamačius, sunku.

Kiek apskritai jų yra užregistruota Lietuvoje?

Šiandien mūsų šalyje yra užregistruota 390 paukščių rūšių.

Nuo kovo 1-osios Ventės rage jau apžieduota arti tūkstančio paukščių. Tai kiekgi per metus sugaunate?

Ventės rago ornitologai paukščius žieduoja ištisus metus. Šiais metais jau sužiedavome 2 282 sparnuočius. Šis skaičius lenkia ankstesnius tokio laikotarpio rezultatus. Kiek sužieduosime iki metų galo, labiausiai priklausys nuo rudeninės paukščių migracijos. Didžioji dalis sparnuočių Ventės rage sugaunama rugsėjo - spalio mėnesiais. Priklausomai nuo rudeninės migracijos, per metus sužieduojame nuo 60 iki 90 tūkstančių paukščių.

Gal ne visi žino, kam reikia to žiedavimo...

Žiedavimas padeda nustatyti paukščių migracijos kelius. Parodo, kur paukščiai žiemoja, per kiek laiko pasiekia žiemavietes. Sužinome, ar skrenda ir grįžta tais pačiais keliais, ar keičia gyvenimo partnerius, kiek laiko gyvena...

Ką naujo ornitologams pavyko sužinoti pastaraisiais metais?

Kai kurios paukščių rūšys nebeskrenda taip toli žiemoti, kai kurios dėl nežinomos priežasties pradeda nykti. Prie šių procesų stebėsenos prisideda ir paukščių žiedavimas. Jis padeda atskleisti rūšių nykimo priežastis, o paskui jau galima pradėti dirbti siekiant jas išsaugoti.

Girininko sūnus

Kartą dėl paukščių puolėte į sunkią klampynę - iš dumblo ištraukėte du jūrinius ereliukus. Dažnai tenka rizikuoti?

Tokiame darbe tenka susidurti su įvairiomis situacijomis... Kartais į paukščių gaudykles patenka ne tik paukščiai. Tenka iš tinklų vaduoti įvairiausių gyvių. Pavyzdžiui, kartą stirninas pateko į gaudyklę ir ragais užsikabino už tinklo. Teko gyvūną apžergti kojomis ir stipriai laikyti, kol tinklas buvo karpomas. Išvadavome ir paleidome į laisvę.

Vytautai, pasirinkote nepaprastą gyvenimo būdą. Nesate vietinis. Ar nesunku buvo priprasti prie atokaus pamario kampelio?

Didelę mano gyvenimo dalį užima paukščiai, todėl man priprasti Ventės rage sunku nebuvo.

O jūsų antrajai pusei?

Žmonai buvo gal kiek sunkiau... Kita vertus, gyvename tarsi kurorte: visad yra norinčiųjų pasisvečiuoti. Vieną savaitgalį vieni, kitą - kiti, ir nebėra laiko nuobodžiauti...

Į pamarį atvykote iš Šėtos?

Taip, ten užaugau, ten baigiau mokyklą. Ten visi vaikystės draugai. Vėliau kelerius metus gyvenau Kaune - studijavau, dirbau.

Kuo skiriasi gyvenimas ten ir čia?

Jei lyginčiau gyvenimą Kaune ir Ventės rage... Kaune iki savaitgalio dirbdavau, o tada jau laiką leisdavau su paukščiais. Dabar esu su paukščiais nuolat ir už tai dar gaunu atlyginimą! - juokiasi.

Kas jums pasėjo tą sėklą - meilę paukščiams?

Mano tėvas - girininkas, tad miškai, gamta nuo mažens man nebuvo svetimi. Į paukščius palinkau eigulio paskatintas - jis dirbo pas tėvuką. Pasiimdavo mane ir brolį drauge, kai važiuodavo žieduoti paukščių.

Kaip tapti ornitologu? Kur šito moko?

Geriausias būdas tapti ornitologu - stebėti paukščius. Taip po truputį kaupiasi ir žinios. Jas sutvirtinti padeda Lietuvoje organizuojama jaunųjų ornitologų mokyklėlė, kurią baigiau ir aš. Specialius kursus paukščių pažinimo žinioms įtvirtinti organizuoja ir Lietuvos ornitologų draugija. Na, ir universitetuose, jeigu mokaisi gamtos dalykus, - lankai paskaitas ir apie paukščius... O apie kokią nors atskirą mokslo įstaigą, kuri ruoštų vien ornitologus, man neteko girdėti.

Dėl čiurlių ir kregždžių

2016 metų paukščiu buvo paskelbtas juodasis čiurlys. Kodėl?

Lietuvoje įsibėgėjo daugiabučių namų renovacijos. Juodieji čiurliai - miestų paukščiai, dauguma jų peri daugiabučių ventiliacijos angose ir kituose pastatų plyšiuose. Renovuojant namus, tokios angos aklinai užtaisomos, tad įkalinti dažnai žūsta maži paukščiukai. Taigi metų paukščiu buvo pasirinktas čiurlys siekiant į tai atkreipti dėmesį.

Koks bus 2017 metų paukštis?

Langinė kregždė. Jos situacija šiek tiek primena čiurlio. Tad bus vykdoma dviguba akcija. Tęsiami pradėti darbai su čiurliu, pridedant langinę kregždę.

Klaipėdos mieste surinkti duomenys parodė, jog kasmet čia masiškai žūva zylės ir nykštukai.

Ši problema yra ne tik Klaipėdos mieste. Dažniausiai migracijos metu paukščiai nepastebi stiklo konstrukcijų ir, į jas atsitrenkę, žūva.

Ką gi daryti?

Norint to išvengti, reikėtų stiklo konstrukcijas, langus padaryti kuo matomesnius paukščiams. Tam tinka įvairios priemonės. Galima net nusipirkti stiklus, kurie paukščiams lengviau pastebimi. Taip pat galima ant stiklų kabinti ar klijuoti plėšrių paukščių siluetus. Tai turėtų sumažinti žūstančių paukščių skaičių. Na, o efektyviausia priemonė būtų kuo mažiau naudoti stiklo konstrukcijų.

Verti televizijos

Jūsų kolega Vytautas Jusys yra sakęs, kad žvirblio gyvenimas ne mažiau įdomus už dramblio ar krokodilo, kuriuos, deja, dažniau matome per televizorių... Apie kokį paukštį jūs sukurtumėte filmą? Kuris jums gražiausias, įdomiausias?

Tikrai negalėčiau išskirti nė vieno... Kai pradedi gilintis į bet kurio paukščio gyvenimo ypatumus, gali pamatyti nuostabių dalykų. Kiekvieno iš jų gyvenimas vertas filmo.

Man įdomiausiai pačiam stebėti tai, kas šalia, kas aplink mane, todėl visiškai pritariu Vytautui Jusiui, kad reikėtų daugiau pasakoti apie Lietuvos aplinką, apie mūsų augalus, apie mūsų gyvūnus ir mūsų paukščius...

AR ŽINOTE, KAD...
* Europoje kasmet dėl atsitrenkimo į stiklus žūva per 80 milijonų sparnuočių.
* Pas mus skaudžiausios netektys fiksuojamos Vakarų Lietuvoje, kur driekiasi didžiausias Šiaurės-Vakarų Europos paukščių migracijos kelias.
* Kiekvieną pavasarį ir rudenį migruojantys paukščiai žūva atsitrenkę į langų stiklus ar blizgius pastatų fasadus, matydami stikluose atsispindinčius gamtos objektus, ypač medžius. Dėl šios kliūties savo kelionę prie verslo centrų, gyvenamųjų namų ir pan. baigia nykštukai, alksninukai, zylės, žaliukės, kikiliai...
* Siekiant išvengti paukščių žūties, Europos valstybėse vis dažniau naudojami įvairių spalvų piešiniais žymėti, specialiai apdirbti, grublėti bei neskaidrūs stiklai.
* Paprasčiausia, pigiausia ir lengviausiai įgyvendinama priemonė, sauganti sparnuočius nuo žūties, - plėšriųjų paukščių siluetų klijavimas ant stiklų.
* Paukščio siluetą pdf ir jpg formatu galite atsispausdinti iš tinklalapio www.birdlife.lt.

Pagal Lietuvos ornitologų draugijos inf.