"Išsilavinimas yra tai, kas lieka, kai pamiršti viską, ko mokeisi..." Prie šios garsios Alberto Einšteino frazės sunku ką ir pridurti. Ryškių šio posakio iliustracijų kiekvienas galime pastebėti viešose socialinių tinklų ar televizijos laidų diskusijose, kai išsilavinę žmonės praranda savitvardą.
Psichologai ir sociologai pastebi, jog šiuolaikiniam gyvenimui būdingas informacijos perteklius sukuria lauką, kuriame darosi vis sunkiau atskirti reikšmingus dalykus nuo antraeilių. Paradoksas: informacijos gausa siaurina matymo lauką. Dėl laiko stokos mūsų žvilgsnis į gyvenimo reiškinius tampa paviršutiniškas. Darome skubotas išvadas. Paviršutiniškos išvados kaitina emocijas ir sukelia konfliktus netgi tarp išsilavinusių žmonių, ypač kai jie stokoja tam tikrų svarbių gebėjimų...
Kokie gebėjimai reikalingi išties išsilavinusiam žmogui?
1. Perteikti mintį
Sklandi kalba padeda perteikti savo požiūrį, taip pat ir emocinę būseną. Aplinkiniai gali jus greičiau ir geriau suprasti.
Gebėjimas išreikšti save neįžeidžiant kito - vienas svarbiausių išties išsilavinusio žmogaus bruožų.
2. Pažvelgti plačiau
Kuo daugiau žinome apie žmogų ir pasaulį, tuo geriau žinome, jog pasaulis - įvairialypis, o žmogus - sudėtingas. Vadinasi, nesame linkę daryti išvadų iš vieno poelgio, vieno sakinio, vieno informacijos šaltinio.
3. Kito žmogaus akimis
Jei gebame pamatyti situaciją ar problemą kito žmogaus akimis, geriau suprantame jo elgesio motyvus. Tai sumažina konflikto galimybę: oponentas jaučia supratimą ir atsako jums pagarba.
4. Pažinti save
Kuo geriau pažįstame savo prigimtį, charakterio bruožus ir polinkius (gerus ir blogus), tuo daugiau turime galimybių juos patobulinti. Tai padeda siekti vidinės ramybės ir palaikyti gerus santykius su kitais žmonėmis.
Anglų patarlė byloja: "Kad ir kaip stengsiesi auklėti savo vaikus - jie vis tiek bus panašūs į tave." Kai auklėji save - vaikuose tarsi veidrodyje pamatai šių pastangų vaisius.
5. Domėtis grožiu
Pasaulis kupinas dovanų. Ne tik gamtos stebuklų, bet ir talentingų žmonių kūrybos šedevrų: muzikos, literatūros, dailės... Domėtis menu - tai lavinti savo erdvinį mąstymą, vaizduotės galimybes, gebėjimą įžvelgti grožį.
6. Nuolat siekti žinių
Gimtosios kalbos kultūra, raštingumas, savo šalies ir pasaulio istorijos žinojimas, - šiuos ir kitus išsilavinimo pagrindus padeda mokykla, vėliau juos praplečia universitetas, tačiau lavinimasis - niekada nesibaigiantis procesas.
"Pamiršite viską, ką jus privertė išmokti mokykloje; atsiminsite tik tai, ko išmokote savo noru", - sakė Einšteinas. Mokymasis tęsiasi, kol žmogus gyvas.
7. Atsitraukti
Psichologų pastebėta, jog išsilavinę žmonės dažniau būna nelaimingesni už neišsilavinusius, dažniau serga depresija, nes juos labiau kamuoja gyvenimo prasmingumo klausimai. Todėl svarbu gebėti kartais nuo visa ko atsiriboti.
Šiuolaikinis prancūzų filosofas Žakas Kastermanas (Jacques Castermane) rašo: "Tai, ką išgyvename, ir yra prasmė. Mes jaučiame ją gėrėdamiesi saulės laida, klausydami klasikinės muzikos koncerto, įžengę į vienuolyną arba apsikabinę mylimą žmogų..." Tokiomis akimirkomis kiekvienas galime pajusti būties pilnatvę, neklausinėdami savęs apie gyvenimo prasmę.
VERTA ŽINOTI
Ką verta žinoti, kad jūsų intelektas nepakliūtų į spąstus?
* Atskirkite prielaidas nuo faktų.
* Jei galite rinktis, visada rinkitės faktus.
* Rinkite informaciją iš skirtingų šaltinių.
* Kritiškai vertinkite "socialines išvadas", daromas vieno žmogaus.
* Nepaisykite nepatvirtintos informacijos.
* Saugokitės prietarų.
* Nesikliaukite vien savo atmintimi, nes ji linkusi iškreipti.
* Būkite atviras alternatyviems požiūriams.
* Klauskite savęs, ar ieškote alternatyvaus požiūrio, ar tik tos informacijos, kuri patvirtintų jūsų jau turimą nuomonę.
Ką verta žinoti, kad jūsų emocinė būsena nepakliūtų į spąstus?
* Jūsų oponentai - ne visada jūsų priešai. Jūsų liaupsintojai - ne visada jūsų draugai. Prisiminkite pasakėčią "Varna ir Lapė".
* Nesivelkite į diskusiją su žmogumi, kuris jūsų negirdi; visi argumentai tik dar labiau padidins nesupratimą ir oponento įsitikinimą, kad jis teisus.
* Įvertinkite, ar diskusija padeda išspręsti problemą arba pasiekti tikslą. Jei ne - liaukitės diskutavę.
* Atminkite: visi turi silpnybių ir klysta. Net jeigu esate teisus, ne visada verta stengtis įrodyti savo teisumą kitiems; antraip kyla rizika įstumti save į priklausomybę nuo žmonių, kurie reikalauja įrodymų.
* Kai jums patarinėja, pasakykite "ačiū" ir nuspręskite pats.
* Jeigu kas nors liūdi, nesistenkite jo perkalbėti.
* Kai diskusija virsta vieno žmogaus monologu, verčiau tapti "nemandagiu pokalbininku" ir pasišalinti.
* Jeigu žmogus, užuot diskutavęs, pasirenka įsižeisti, veikiausiai jis siekia trumpiausiu keliu priversti jus pakeisti savo elgesį jo naudai.
* "Kaip tu, būdamas toks išsilavinęs, gali taip galvoti (elgtis)?" Atsargiai: manipuliacija kaltės jausmu, gražiai supakuota į pagyrimą.
* Tam tikras tarpusavio nesusikalbėjimas yra natūralus dalykas. Jis nereiškia nei žmogaus, nei tarpusavio santykių patologijos. Pasistenkite suprasti ir sutikti su tuo, kad oponentas, kaip ir jūs, atstovauja sau. Tai, kad jis gina savo interesus, yra taip pat natūralu, kaip ir jūsų noras apginti savuosius.
* Kai jus ištiks nesėkmė, užuot nusiminęs, apsidairykite: dabar gera proga pamatyti jus supančius žmones be kaukių.
* Kai tik pajusite, jog susierzinote, baikite ginčą. Konflikto tęsimas tolygus jo didinimui.
* Jeigu diskusija jums svarbi, bet pokalbininko tonas nepriimtinas, pateikite jam klausimą: "Ar galime apie tai kalbėtis ramiai?"
* Geriausia konfliktų prevencija - jų nesukelti. Ignoruokite nekonstruktyvią kritiką, kurios neįmanoma pritaikyti.
* "Draugas - tai žmogus, kurio akivaizdoje galiu galvoti garsiai", - sakė amerikiečių filosofas Ralfas Emersonas.
* Neverskite savęs kitiems įrodinėti, jog esate protingas, laimingas ar sėkmingas. Įrodinėjimas teparodo jūsų paties abejones.
* Klaidinga manyti, jog laimingi, sėkmingi ir protingi žmonės visuomet yra pozityvūs.
Kebliose situacijose
* Kartais mažai pažįstami žmonės pateikia netaktiškų klausimų, pavyzdžiui: "Kodėl tu iki šiol nevedęs?", "Kiek dabar uždirbi?", "Kodėl jūs išsiskyrėte?" ir pan. Tokiu atveju paprasčiausia atsakyti klausimu: "O kodėl jūs tuo domitės?"
* Jeigu išgirdote nemalonų pajuokavimą apie save, atremkite nesikarščiuodami: "Nejuokinga. Ir netaktiška".
* Prieš atsakydami į kieno nors prašymą, kuris jus suerzino, atsakykite sau į tokius klausimus: "Ar turiu pakankamai jėgų ir gabumų, kad atlikčiau šią užduotį? Ar turiu tam pakankamai laiko? Ar noriu tuo užsiimti? Kokios bus pasekmės, jeigu atsisakysiu? Kokie mano prioritetai?"
* Kai oponentas labai įsiaudrina, pabandykite jį nuraminti klausimu: "O kaip jūs siūlytumėte išspręsti šią problemą? Kokią išeitį matote jūs?"
* Pradėję kalbėti apie kitą asmenį už akių, pabandykite įsivaizduoti, kad jis stovi netoliese ir viską girdi. Regis, kaip tik tokioje situacijoje Bernardas Šo ir pasakė frazę: "Kad išvengčiau konfūzo, aš jus, ponai, turėčiau užmušti."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą