Aplinka pakeis žmonių išvaizdą

Poliarininkai, vandeniai ir marsiečiai

Paleoantropologas Metju Skineris (Matthew Skinner) iš Kento universiteto pabandė įsivaizduoti, kaip tolimoje ateityje atrodys Žemės gyventojai priklausomai nuo aplinkos sąlygų: jei Žemėje prasidės dar vienas ledynmetis ir visur stipriai atšals, jei - priešingai - dėl visuotinio atšilimo visur ištirps ledynai ir Žemę užlies vanduo ir jeigu žmogus persikels į Marsą arba Mėnulį, kuriuose traukos jėga yra silpnesnė. Persikėlėliai į Marsą, mano M.Skineris, taps žemesni už mus, bet ištįs jų rankos, kuriomis reikės laikytis už aplinkinių daiktų, norint greičiau ir vikriau judėti silpnesnės gravitacijos sąlygomis.

Anatomiškai mūsų palikuonys primins dabartinius orangutanus. Dėl tos pačios priežasties padidės ir „marsiečių“ kojų didieji pirštai. O ledynmečio žmogus (pavadinkime jį „poliarininku“) gerokai pastambės. Kad geriau pasisavintų vitaminą D, jo oda bus labai blyški, o kad prarastų mažiau šilumos, apaugs šviesiais plaukais, atsiras poodinis riebalų sluoksnis. Šalčiams atsparių mūsų palikuonių nosys išplatės, kad efektyviau sušildytų į organizmą patenkantį orą.

„Vandenių“ ūgis nepasikeis, bet ant rankų ir kojų gana greitai atsiras plėvelės (panašių mutacijų pasitaiko ir dabar). Plaukų, kurie trukdo judėti vandenyje, ant kūno neliks. Pėdos pailgės kaip dabartinių plaukikų rekordininkų, pečiai susiaurės, o plaučių tūris sumažės. Akių struktūra taps panaši į kačių, kad geriau matytų po vandeniu, kur yra tamsoka.

Mokslininkas teigia: jei išliks dabartinės mitybos tendencijos ir žmonės maitinsis gatavais perdirbtais produktais, jų žandikauliai stipriai sumažės, o dantys apskritai išnyks, nes nereikės nieko kramtyti. Tada tolimų palikuonių veidai taps panašūs į dabarties kūdikių su mažyčiais smakrais ir burnytėmis.

Kiti variantai

Neseniai grupė britų mokslininkų pabandė įsivaizduoti, kokie galėtume tapti vos po tūkstančio metų. Osteopatas Geris Treineris (Garry Trainer) mano, kad XXXI amžiaus žmonės būtinai taps aukštesni. Vidutinis ūgis - nuo 185 cm (moterų) iki 215 cm (vyrų). Dabar mūsų planetoje vidutinis silpnosios lyties atstovių ūgis yra 154 cm, o stipriosios - 164 cm. Ūgio didėjimo tendencija pastebima jau seniai: jau dabar vidutinis amerikietis yra beveik 3 cm aukštesnis negu 7-ąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį. Odontologas Filipas Stemeris (dr. Philip Stemmer) prognozuoja, kad sutrumpės virškinimo traktas, atseit taip mūsų palikuonys apsisaugos nuo katastrofiško nutukimo, nes trumpesnis žarnynas įsiurbs mažiau maisto medžiagų, dėl kurių auga svoris. Anatomas Krisas Stringeris (Chris Stringer) taip pat prognozuoja rankų ir pirštų ilgėjimą, ir ne tik būsimųjų „marsiečių“, bet ir tų, kurie liks Žemėje. Priežastis - poreikis dažnai ko nors siekti, pavyzdžiui, įvairių elektronikos prietaisų ir panašių pagalbinių įrenginių. Kartu didės nervų galūnėlių jautrumas, nes manipuliuojant įvairiais prietaisais taps sudėtingiau koordinuoti rankas ir akis.

„Kultūra ir aplinka didele dalimi lems mūsų biologines savybes, - pritaria filosofas Frančeskas Kavalis Sforca (Francesco Cavalli Sforza). Jis sutinka su prognoze, kad laikui bėgant visi žmonės užsiaugins ilgus plonus pirštus, - juk jais bus patogu spaudinėti klavišus ir baksnoti ekranėlius. Galbūt ir penkių pirštų nebereikės, užteks dviejų ar trijų.

Ateities gyventojų akys veikiausiai taip pat padidės, kompensuodamos burnos sumažėjimą, kurį prognozuoja dauguma specialistų. Mūsų palikuonių smegenys nebūtinai padidės, gali ir sumažėti, juk visai įmanoma, kad dalį jų funkcijų perims kompiuteriai. Tuomet sumažės ir galvos.

Plastinės chirurgijos specialisto Radživo Gruverio (Rajiv Grover) nuomone, žmonės taps išpūstažandžiai, taigi palikuonys vis tiek priaugs svorio, nepaisant virškinamojo trakto sutrumpėjimo, nes eikvos daug mažiau kalorijų, negu reikėtų.

O štai netikėtos prognozės: yra tikimybė, kad žmonių nosys pagal formą ir dydį suvienodės neva dėl kondicionierių paplitimo, jie neutralizuos klimato įtaką. Labai ginčytina britų mokslininkų nuomone, nosies forma ir dydis kažkaip priklauso nuo klimato sąlygų. Alternatyvus scenarijus - nosys gali visai išnykti, nes jų nebereikės, liks tik dvi skylutės, geriausiu atveju vos pastebimi gumbeliai. Priežastis - mutacijos, dėl kurių žmogus per keletą tūkstančių metų jau prarado tris ketvirtadalius uoslės.

Žmonių palikuonys, ir stiprioji, ir silpnoji lytis, rizikuoja likti be plaukų. Neva evoliucija taip tausos vandens atsargas (plovimui ir skutimui). Dėl vandens trūkumo ir inkstai įgis naują funkciją - iš šlapimo išskirti vandenį ir jį išlaikyti organizme. Rasėms susimaišius oda taps balintos kavos spalvos. Dėl didesnės radiacijos, atsirasiančios dėl ozono skylių, žmonių veidai susiraukšlės. Ir dar dėl to, kad žmonės markstysis, žiūrėdami į visokių elektronikos prietaisų ekranus.

Gražuoliai ir gražuolės ar šlykštūs goblinai?

Garsus futuristas prof. Oliveris Karis (Oliver Curry) iš Londono ekonomikos mokyklos „Pranešime apie evoliuciją“ iš esmės pritaria praėjusio amžiaus vidurio sovietų rašytojams fantastams. Žvelgdami į šviesų komunizmo rytojų, jie vaizduodavo neįtikėtinai gražius idealios figūros žmones. Ir O.Karis pasakoja apie proporcingus, plačiapečius dvimetrinius sportiškus vyrus ir seksualias moteris, ūgtelėjusias iki 190 cm, su didelėmis krūtinėmis, ilgomis ir tiesiomis kojomis, didžiulėmis akimis ir lygia oda. Yra tikimybė, kad ateities žmonės taps aukšti ir gražūs. Profesorius tikisi, kad gyvenimo trukmė pailgės vidutiniškai iki 120 metų, o 80-mečiai atrodys kaip 40-ies. Žmonija taps gražesnė, mano mokslininkas, dėl geresnės mitybos sistemos, medicinos vystymosi ir genų inžinerijos. Tiesa, visai įmanoma, kad šalia gražuolių gyvens ir ne itin patrauklių žmonių. O.Kario nuomone, žmonija pasidalins į du porūšius - „dailiuosius“ ir „prastuosius“. Bet tai įvyks negreitai, po kokių 100 tūkst. metų. „Dailieji“ - tai elitinė gražių, protingų, sveikų, sėkmės lydimų ir kūrybingų žmonių kasta, kurie dauginsis tik savo grupės viduje. Kitas porūšis - „prastieji“: baisūs, kvaili, neturtingi, žemaūgiai išsigimėliai bus panašūs į gyvenančius požemiuose morlokus, kuriuos sutiko fantasto H.Velso (H.Wells) romano herojus, laiko mašina nuvykęs į 802 701 metus.

Skirtingos nuomonės

Antropologai dabar pasidalijo į dvi dideles stovyklas. Vienos atstovai tvirtina, kad žmogaus evoliucija baigėsi, ir labai seniai. Kiti mano, kad ji tęsiasi ir net spartėja. Jei tikėsime pirmosios stovyklos atstovais, ateities žmonės išoriškai beveik nepasikeis. „Žmonių įprastinė išvaizda išliks ir po milijono metų, jei neįvyks kokio kataklizmo“, - ramina italas antropologas Džoržijus Mancis (Giorgio Manzi). Globali katastrofa vis dėlto gali tapti žiaurios natūralios atrankos pradžia. Kitokių skatinamųjų motyvų, išskyrus gyvenamosios aplinkos esminius pokyčius, lyg ir nėra. „Pirmosios stovyklos“ futurologai mano, kad labiau tikėtini vidiniai pokyčiai. Pirma, išnyks tokios baisios ligos kaip vėžys ir AIDS, bet imuninė sistema nusilps, dėl to teks gerti daugybę vaistų. Antra, informacinių technologijų vystymasis kelia pavojų psichikai. Ateities internetas, virtuali tikrovė, visokie prietaisai padės tenkinti daugybę poreikių, net seksualinius. Bet dėl to susilpnės tokie jausmai kaip meilė, simpatija, pasitikėjimas, pagarba, žmonės vis mažiau gebės rūpintis kitais, gali apskritai tapti panašūs į naminius gyvūnus, bet ne ištikimus, o abejingus. Dėl viso to gali plisti depresija ir nutukimas.

Galime ir pamėlynuoti

Oslo universitete atlikti tyrimai rodo: maždaug prieš 6 tūkst. metų europiečių oda buvo gana tamsi, vos šviesesnė už afrikiečių. Bet staiga ėmė blykšti. Tyrimo autorius Johanas Moanas (Johan Moan) teigia, kad šviesėjimą sukėlė pokyčiai mitybos sistemoje, kai žmonės nuo medžioklės ir žvejybos laimikių vartojimo perėjo prie išsiauginto maisto. O iš jo organizmas negaudavo būtino kiekio vitamino D. Todėl evoliucija ir aprūpino žmones balta oda, kad vitaminas gamintųsi veikiant ultravioletiniams spinduliams. Dabartinė oda - ne galutinis variantas. Futurologai išties neabejoja, kad tolimoje ateityje neliks nei baltaodžių, nei juodaodžių, nei geltonodžių, „spalvos susimaišys ir atsiras vidutinis variantas - „balinta kava“. O jei ir vėl kas nors atsitiks su maistu? Ir norint išmaitinti žmoniją teks auginti egzotišką maistingą substanciją? Tuomet odos spalva gali tapti bet kokia, tarkime, žalia, mėlyna arba pilka, kaip ateivių. Kai kurie chemikalai ir deguonies trūkumas gali paskatinti tokius pokyčius.

Kramtyti jau nereikia

Svarbus žingsnis virškinamojo trakto, burnos ir dantų skaičiaus mažėjimo kryptimi jau žengtas: Robas Rainhartas (Rob Rhinehart), programuotojas iš Kalifornijos, sukūrė maistą, kurio nereikia kramtyti. Tai - milteliai, pavadinti „soilentu“ (soylent).

Jame, kaip tvirtina išradėjas, yra visų elementų, būtinų normaliai gyvybinei veiklai: riebalų, baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų.

R.Rainhartas skiedžia miltelius vandeniu ir jau keletą mėnesių vartoja jų po tris 200 g indelius per parą. Sako, kad jaučiasi puikiai.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“