Ar pramogų pasaulio vyrai sutiktų gauti honorarą auksu?

Ar pramogų pasaulio vyrai sutiktų gauti honorarą auksu?

Bent vieną kartą per metus gauti honorarą ne popieriniais litais ar eurais, o auksu. Pačiu tikriausiu keliolikos gramų grynuoliu. Ar susiviliotų pramogų pasaulio vyrai tokia neįprasta užmokesčio forma? „Na, tokio pasiūlymo dar nesulaukiau. Žinoma, būtų kiek komiška situacija, bet kodėl gi ne. Jei būtų patvirtinta, kad auksas yra aukščiausios prabos ir jo vertė prilygsta honorarui, sutikčiau“, – sako tenoras Merūnas Vitulskis.

10 honorarų ne pinigais, o auksu per metus. Tokį pasiūlymą priimtų dainininkas Donatas Baumila. „Tai būtų netgi ne atlyginimas, o neblogas taupymo būdas, savotiška investicija į ateitį. Kiek teko bendrauti su žmonėmis, kurie seka pokyčius aukso rinkoje, investicijos į šį metalą vertinamos palankiai“, – sako D. Baumila. Šiuo metu jis yra įsigijęs nekilnojamojo turto, tačiau ateityje neatmeta galimybės investuoti ir į auksą.

Savotiškame „atlygio auksu“ eksperimente dalyvautų ir humoristas Justinas Jankevičius. „Būtų smagu vieną kartą sulaukti tokių „pinigų“, bet ne daugiau. Šiuo metu kiek uždirbu, beveik tiek pat ir išleidžiu, tad tektų nešti auksą kažkur išsikeisti. Nedidelius atlyginimo likučius dedu į kojinę“, – šmaikštauja J. Jankevičius.

Lietuvos knygynuose pasirodžiusioje Michael Maloney knygoje „Investavimo į auksą ir sidabrą vadovas“ rašoma, kad dolerio, euro ir daugumos kitų valiutų laukia niūri ateitis. Remiantis istoriniais įvykiais, prognozuojama, kad jų gali net ir nelikti. Autoriaus nuomone, vienas iš patikimų būdų pasirūpinti finansine ateitimi – investicijos į auksą ar sidabrą. Kaip investavimą į brangiuosius metalus ir kitas investicines priemones vertina pramogų pasaulio atstovai?

M. Vitulskis prisipažįsta, kad jeigu būtų aukso įsigijęs prieš vienerius ar dvejus metus, dabar investicijos būtų atsipirkusios bent porą kartų. „Tačiau tuomet nebuvo žmonių, kurie patartų ar paskatintų, o pats nesiryžau. Dėl svarbių finansinių sprendimų reikėtų pasitarti su specialistais“, – įsitikinęs M. Vitulskis.

Jeigu rinktųsi į ką investuoti – nekilnojamąjį turtą, akcijas ar auksą, garsusis dainininkas pirmenybę teiktų nekilnojamajam turtui.

„Nepasitikiu investiciniais paketais, nes esu „nudegęs“, todėl juos vertinu atsargiai. Galbūt vertėtų daugiau dėmesio skirti deimantams. Visgi brangakmeniai – labai specifiniai produktai, apie jų švarumą ir skaidrumą reikia daug išmanyti. Žmonės tam skiria ne vienerius metus. Tiesa, pažįstu žmonių, kurie investuoja į deimantus ir puikiai gyvena“, – finansine patirtimi dalijasi populiarusis tenoras.

Patyrusiu investuotoju savęs nevadina ir J. Jankevičius. Jis prisipažįsta, kad beveik nesidomi akcijų ar nekilnojamojo turto rinka, įvairiomis investavimo priemonėmis. „Tiesa, kad nebūčiau visiškai atsilikęs finansų srityje, kartais permetu akimis „The Economist“, bet tik tiek“, – savo finansines žinias apibūdina J. Jankevičius.

M. Maloney knygoje „Investavimo į auksą ir sidabrą vadovas“ pataria investuotojams pradėti nuo aiškaus tikslo ir plano, kaip jį pasiekti: „Nepakanka pareikšti, kad jūsų siekis – uždirbti pinigų“. Knygos autoriaus valdomuose investicijų portfeliuose auksas ir sidabras sudaro ne 5 ar 10 proc., kaip patariama, o apie 50–70 proc. visų investicijų. Likusios yra akcijos ir grynieji pinigai.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder