Cyruliukai

"Padėdama vaikams, aš pati įgaunu sparnus. Kam ir gyventi, jeigu nieko gero negali padaryti?" - samprotavo Plungės vaikų globos agentūros "Cyrulis" įkūrėja Vanda Bendorienė.

J. L. Vynerio labdaros ir paramos fondas, paskelbęs labiausiai 2004 metais pilietine ir filantropine veikla pasižymėjusius Vakarų krašto žmones, šią moterį pristatė "Metų vadovo" nominacijai.

"Mane pačią nuo dviejų mėnesių augino svetimi žmonės. Kai sulaukiau penkiolikos, palaidojau įtėvius. Augau su penketu jų vaikučių, teko patirti ir stygiaus, ir skurdo, tačiau tuose namuose buvo daug meilės. Atsidėkodama likimui, ir aš noriu padėti vaikams, kurių gyvenimas nuo pat pradžių nenusisekė", - sakė ponia Vanda. Savo globėją ji vadino mama, o ją pagimdžiusią moterį - mamyte. Sako, mamytė neturėjusi sąlygų ją auginti pati.

Viskas prasidėjo Vaikų dieną

Vandos Bendorienės vyras Rimantas, sėkmingai klostantis verslui, nuolat aukoja labdarai. Neužmiršo ir vaikystės bičiulių, augusių internate. Jis ir pasiūlė žmonai steigti vaikų agentūrą, kad galėtų dalyvauti įvairiuose projektuose ir taip padėti ne keletui, bet miniai alkanų duonos ir meilės mažylių.

Bendoriai užaugino tris savus vaikus, jų šeimos nare tapo dukros draugė. Globoja dvylikmetę krikšto dukrą iš vaikų namų, tik ši nūnai rečiau apsilanko, nes susirado savo tėtį.

"Prieš aštuonerius metus, kaipsyk Vaikų dieną - birželio 1-ąją, įkūrėme vaikų globos agentūrą "Cyrulis". Žemaitiškai - tai vyturėlis, - paaiškina ponia Vanda. - Iškart atsirado draugų - užsimezgė ryšys tarp Bornholmo ir Plungės miestų savivaldybių ir mokyklų, ir kiekvieną pavasarį bei rudenį apsilanko didelis būrys užsieniečių.

Plungės vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai paprašė Vandą suorganizuoti vasaros stovyklėlę mažiesiems bastūnams, valdininkų žodžiais, "linkusiems nusikalsti". Nedrąsus vaikų penketukas čia atėjęs apsižvalgė ir, išbėrę žaislus ant grindų, įniko žaisti. Dar po dienos jų prisirinko dvidešimt, trisdešimt, pagaliau ankštame kambarėlyje, kuriame buvo dalijama ir labdara, vaikai nebetilpo. Vadovė susitarė su Plungės bažnyčios klebonu D. Stulpinu, ir šis maloniai įsileido vaikus į parapijos namų salę. Socialinė pedagogė Audronė Kiseliova įtraukė juos į renginių sūkurį. Beje, dabar mažajame kambarėlyje įrengtas švedų kultūros centras.

"Švedai pritarė mūsų idėjai renovuoti pastatą. Jie pasikvietė 45 vaikus į festivalį Buchsholme. Muzikalūs Plungės meno mokyklos auklėtiniai, drauge su mūsų stovyklautojais surengę koncertą užsienyje, surinko 40 000 litų. Dar 10 000 paaukojo rėmėjai, ir turėdami tokią sumą, jau galėjome kreiptis paramos į kitus fondus, - pasakojo Vanda Bendorienė. - Rašėme projektus Socialinei darbo apsaugos ministerijai ir, laimėję dar 75 000 litų, iš miesto Savivaldybės nemokamai gavome patalpas dvidešimčiai metų. Pastatui renovuoti lėšų dar gavome ir iš Nyderlandų fondo, ir tuomet pasistatėme tikrai jaukius namus su dušu, skalbykle, virtuve, svetaine. Įrengėme ir šešių vietų kambarį, kuriame galėtų nakvoti tėvų iš namų išvaryti vaikai", - pasakojo veikli vadovė.

Lanko degradavusius gimdytojus

"Cyrulio" namų kieme matėme berniukus kartu su socialiniu darbuotoju kalančius lesyklėles miško paukšteliams. Pavasarį kieme užvirs darbai, mat iš Danijos atvykę sporto klubo nariai skirs 100 000 litų įrengti sporto aikštynui.

Apie "Cyrulio" bendruomenės gyvenimą sužinoję vieniši pensininkai pasisiūlė dirbti savanoriais. Dalis gaunamos labdaros pasiekia parapijiečių ar Plungės seniūnijų daugiavaikes šeimas.

Agentūrą lanko 112 vaikų, kai kurie jų čia atsiveda pulkelį savo broliukų ir sesučių. Būriu apie trisdešimt vaikų, paruošę pamokas, eina į filmą, baseiną, važiuoja į čiuožyklą. Žvalieji vieversėliai surengia koncertą senelių namams, sutvarko kapus. "Nė vieno vaiko neišvarome. Stengiamės pažinti, tada jie atveria širdelę, - sakė savanorės. - Vaikai čia sveiksta. Pamilusios juos, sveikstame ir mes. Kiekviena diena atrodo dovana."

Cyruliečiai neteisia prasigėrusių gimdytojų, juos lanko ir kantriai kalbasi. Šie verkia - tegu ir girtom ašarom... ir nuoširdžiai dėkoja moterims, kad vaikai pasidarę sukalbamesni, padeda namų ūkyje, geriau mokosi ir mažiau keikiasi. "Cyrulio" vadovei pavyksta įkalbėti drauge su visais vykti iškylon ar net į teatrą ir tėvus. Nedaug yra tokių, kurie globėjoms į akis šoktų ar reikalautų dovanų. Savanorės džiaugėsi, kad vienos paauglės motina įstengė pakilti iš purvo.

Mažų vaikų - didžiausia meilė

Penkiolikmetė Indrė ir dešimtmetė Gabrielė pasakojo čia išmokusios siuvinėti, megzti, klijuoti atvirukus, groti elektriniais vargonėliais. "Mano šeimoje - šeši vaikai, bet mažiukus ir čia globoju, - kalbėjo Indrė. - Daugelis mergaičių užaugusios norėtų būti mokytojos ar vaikų gydytojos. Kai kuris vaikas liūdnas, kad su juo niekas nedraugauja, prieini ir nusivedi žaisti..."

Gabrielė papasakojo apie mažą stebuklą: kai sunkia liga susirgo visai dar mažutė jos sesutė Akvilė, ji slaugė, dainavo jai lopšinę ir labai karštai meldėsi. Sesutė pasveiko! Gabrielė įsitikinusi, kad ir vaikas gali paguosti vaiką.

Vladas prisipažino anksčiau buvęs mušeika, mat paauglystė - sunkus amžius... "Stengiuosi keistis...", - sakė berniukas. Modestui tekę apginti mergaitę, prie kurios gatvėje pristojo vaikai. "Užteko rimtai su jais pasikalbėti. Pyktį galima ir žodžiu, ne kumščiu sutramdyti", - tvirtino jis ir visai nesigėdijo prisipažinti, kad kunigas ir auklėtojos jį išmokė mylėti žmones...

Ivona Žiemytė