Jeigu nesi žvejys profesionalas, ir nepagauni šamų, sterkų, ungurių, dar nereiškia, kad iš bado numirsi.
Pasiimi meškerėlę ir eini prie paprasčiausios Danės upės, susirandi švaresnę vietelę, išsikasi kokį sliekiuką.
Jeigu tingi kasti - nusiperki, bet jų tikrai nereikia kepti. Prisigaudai 13 -15 sprindžio dydžio ešeriukų, kurie paprastai metami katėms.
Prieš tai reikėtų nueiti į mišką arba į turgų keleto paaugusių baravykų.
Baravyką supjaustai smulkiais griežinėliais, dedi į keptuvę sviesto ir truputį vynuogių aliejaus. Kepi tol, kol sustangrėja, įgauna gražų "įdegį", paskui ištrauki. Lieka sultys nuo grybų ir sviesto bei aliejaus mišinukas.
Išimi viduriukus iš ešeriuko - nevalai, neskutinėji, žvynukus palieki pasiskaninimui. Pasūdai, įberi pipiriukų, apibarstai krapais ešeriukus, ir labai greit išsikepi ant to susidariusio sultinio.
Aš paprastai kepu, kol įgauna traškesį.
Būtinai vartai, nes jie patys nesivarto.
Tada sudedi kartu grybus, šiek tiek pamaišai ir - "kapoji".
Nori - su bulvėm, nori - su balta duona. Labai skanu.
Gerti prie to patiekalo tinka viskas - nuo šulinio vandens iki ugninio. Esu vaišinęs tik savo šeimyną; ji yra mano bandymų poligonas.
Dar moku išvirti sriubą iš pakelio, daryti lengvas salotas.
Raugintus ar žalius agurkus sumaišau su pomidorais, svogūnais ir grietine.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą