Pirmieji restoranai tikriausiai atsirado IX a. ar X a. Kinijoje ir islamo šalyse. Kita vertus, žodis „restaurant“ (nuo prancūziško veiksmažodžio „restaurer“, reiškiančio „atstatyti, stiprinti, taisyti“, matyt, gerą savijautą), atsirado 1782 m. Jį sugalvojo Paryžiaus gastronomas Antuanas Bovijė (Antoine Beauvilliers). Būtent jis Prancūzijos sostinėje atidarė „Didžiąją Londono taverną“ su valgiaraščiu, iš kurio lankytojai galėjo rinktis, ką nori valgyti.
Valgomosios lazdelės
Lazdelės, kuriomis šiandien taip įgudusiai naudojamės sušių baruose, atsirado prieš tris ar keturis tūkstantmečius Kinijoje ir vėliau tapo populiariausiu stalo įrankiu Azijoje. Jų pavadinimas kiniškai verčiamas kaip „greitai, vikriai“. Iš esmės tai yra žnyplių prototipas. Lazdelės Kinijoje ir Japonijoje gaminamos iš medžio, metalo, dramblio kaulo, o neseniai pradėtos gaminti net iš plastiko. Pasakojama, kad Kinijos imperatoriaus rūmuose, siekiant apsisaugoti nuo nuodų, buvo naudojamos sidabrinės lazdelės. Tais laikais bene labiausiai paplitę nuodai buvo arsenas, o susilietusios su juo sidabrinės lazdelės tamsėdavo.
Konservavimas
1795 m. Napoleonas pasiūlė piniginę premiją tam, kas sugalvos būdą laikyti kareivių maistą lauko sąlygomis. Po 14 metų virėjas ir konditeris Nikolas Apertas (Nicolas Appert) tapo pretendentu į apdovanojimą: jis sugalvojo, kad produktus galima laikyti sterilizuotuose stikliniuose induose. Dar po 9 metų, 1818 m. Anglijoje atsirado skardinės. Bet jos buvo tokios tvirtos, kad jas teko atidarinėti su kaltu ir kūju. Be to, jos būdavo užantspauduojamos švinu, kuriuo konservuoto maisto valgytojai dažnokai apsinuodydavo. Po 40 metų Ezra Vorneris (Ezra Warner) iš Konektikuto užpatentavo pirmąjį konservų skardinių atidariklį.
Kamštis
Kamštis - tai quercus suber, kamštinio ąžuolo, plačiai paplitusio Portugalijoje, žievė. Ši šalis šiandien gamina daugiau kaip pusę visų kamščių pasaulyje. Elastinga porėta ąžuolo žievė sudaro tobulą užtvarą tarp skysčio ir oro. Nuo XVIII a. pradžios kamštis pakeitė aliejumi suvilgytus skudurėlius, kuriais būdavo užkemšami buteliai su vynu ir kitais alkoholiniais gėrimais. Maždaug tuo pačiu metu atsirado ir pirmasis kamščiatraukis. Šiandien kamštis šiek tiek užleido savo pozicijas, nes vis populiaresni tampa užsukami buteliai, į juos pilstomi net pirmarūšiai vynai. O batai su kamštiniu padu, priešingai, vis labiau populiarėja.
Kočėlas
Etruskai akmeninius kočėlus naudojo jau prieš 3000 metų. Kitose pasaulio dalyse tešlai kočioti buvo naudojami cilindrai iš molio ir medžio. XIX a. pabaigoje žmogus, vardu Džonas Ridas (John Read), išrado standartinį šiuolaikinį kočėlą su rankenėlėmis iš abiejų galų.
Trintuvė
Pirmoji alavinė trintuvė buvo pagaminta XVI a. Prancūzijoje kietiems sūriams smulkinti. Nuo tada atsirado daugybė įvairiausių modelių trintuvių - tarp jų ir keturšonė, ir šiuolaikinė madinga „Microplane“, kurią 10-ąjį deš. Arkanzase išrado Ričardas Greisas (Richard Grace).
Dujinė viryklė
Krosnis, kūrenama malkomis, - priešistorinis išradimas. Daugelyje pasaulio kampelių, į kuriuos nebuvo nutiestas dujotiekis, maistui gaminti net iki XX a. vidurio buvo naudojama būtent ji. 1834 m. britas išradėjas Džeimsas Šarpas (James Sharp) pradėjo pardavinėti pirmąsias dujines virykles, o XX a. 3 deš. jos buvo pradėtos dengti emaliu, kad būtų lengviau nuplauti, jose buvo įmontuoti termostatai.
Pasterizacija
Sunku pasakyti, kada ir kam kilo mintis kaitinti produktus, kad juose nesiveistų kenksmingos bakterijos - ko gera, tai buvo pradėta daryti Japonijoje arba Kinijoje. Reguliuojamo šiluminio apdorojimo, kurio tikslas - sumažinti pavojingų mikroorganizmų kiekį, idėją kaip būdą pagerinti vyno kokybę iškėlė prancūzų chemikas Luji Pasteras (Louis Pasteur) ir jo kolega fiziologas Klodas Bernaras (Claude Bernard). Ji buvo pradėta taikyti ne tik gaminant vyną ir alų, bet ir pieno produktus, konservuojant, o vėliau ir išpilstant geriamą vandenį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą