"Įsruties dvigubas": legendinis alus

"Degtų kaip degtinė"

Kristijonas Ulrichas (Christian Ulrich) Frankfurte ir Leipcige 1737 m. užrašė tokį pasakojimą:

"Įsrutis - gana didelis miestas, įsikūręs prie Angrapės upės, kuri už ketvirčio mylios nuo miesto susilieja su Įsra. Abi upės sudaro Prieglių. Šis miestas, be Tilžės, yra didžiausias Prūsų Lietuvoje, tačiau miesto sienų jis neturi. (Pagal istoriką dr. Algirdą Matulevičių, iki XVIII a. pradžios Prūsų Lietuvoje gyveno absoliuti lietuvių dauguma. Mažosios Lietuvos branduolys buvo lietuviškiausios apskritys: Įsruties, Klaipėdos, Ragainės ir Tilžės. - Red. past.)

Nuotabus alus, kuris čia verdamas, parduodamas toli už miesto ribų. Tarp daugybės Įsruties alaus rūšių dvigubas yra stipriausias, todėl šis miestas, palyginti su kitais, turi pranašumo, mat garsas apie jo alų sklinda toli. Tokią pat rūšį verda Vispelis Gersneris, bet tik vieną statinę. Jeigu kalbėsime apie Molės rūšį, kurią verda Karališkajame Karaliaučiaus bravore, ir jūros alų, vargu ar jas galima vadinti miestietiškomis rūšimis, mat visuose miestuose alų verda iš miežių ir vadina vardu miesto, kuriame jis verdamas. Tik vienam miestui sekasi labiau nei kitiems, kalbant apie alų. Visos miesto alaus rūšys puikios, bet vis dėlto viena pranoksta visas kitas. Tai "Įsruties dvigubas". Jo kaina kinta kas pusmetį - ją lemia miežių kaina. Didžioji dalis kainuoja 7-8-9 pfenigius (tuo metu Brandenburge taleris buvo dalijamas į 24 grašius, kurių kiekvienas buvo lygus 12 pfenigių. - Red. past.) už stuopą (litrą. - Red. past.), ir labai retai kaina pakyla iki 1 grašio, bet Įsruties alus vertas antra tiek."

SIMBOLIAI. Įvairiose šalyse ir miestuose namai, turėję teisę virti ir parduoti alų, būdavo pažymėti įvairiais simboliais: šluota ar kartimi. Kai kuriuose atvaizduose kaip alaus virimo simbolį galima pamatyti ir vartus arba pentagramą, arba šešiakampę žvaigždę. Senovėje ji buvo naudojama kaip apsaugos simbolis. Paveikslėlis iš vadinamosios "Mendelio namų knygos", Niurnbergas, 1425 m.

Kronikininkas Lukanas (Lucanus) taip apibūdino "Įsruties dvigubą": "Pagal skonį tai pats geriausias gėrimas, kokį tik galima kur nors rasti. Dvigubas alus turi tokią jėgą ir stiprumą, kad jeigu jį pašildytum puodelyje ir uždegtum, jis degtų kaip degtinė. Kai kurie jį geria mažomis porcijomis kaip vaistą."

IŠTAKOS. Įsruties pradžia - prie Unguros (Ungurupės) ir Įsros santakos stovėjusi nadruvių gyvenvietė su medine Ansatrapio pilimi. Vokiečių ordinas ją sugriovė ir 1336 m. pastatė Insterburgo pilį, kuri tapo komtūrijos centru ir Teutonų ordino atsparos tašku kovose su Lietuva.

800 metų istorijos

Alaus istorija Prūsų Lietuvoje apima aštuonis šimtmečius. Alus į Šiaurės ir Centrinę Europą atkeliavo iš Šiaurės Afrikos per Iberijos pusiasalį dar prieš mūsų erą. Jis paplito tarp germanų ir keltų genčių. XI amžiuje teisę virti alų Šventosios Romos imperijoje turėjo tik vienuoliai (benediktinai ir pranciškonai). Imperijos teritorijoje, kurioje gyveno apie 9-10 mln. žmonių, suskaičiuojama iki 500 alaus bravorų, 300 iš jų buvo Bavarijoje.

Iki XII-XIII a. Europoje susiformavo amatų cechai. 1232 m. Vokiečių ordino riteriai įsitvirtino prie Vyslos, Torunės pilyje, ir veikiai užvaldė prūsų teritorijas. Aplink jų pilis formavosi gyvenvietės, kai kurios jų iš magistro gaudavo miesto teises kartu su galimybe gaminti bei realizuoti alų. Laikui bėgant, atsirado profesionalių aludarių, ir alus "išėjo" už pilių ir vienuolynų durų į savarankiškus miestų bravorus.

Įsrutis teisę virti alų gavo kartu su Kulmo miesto teisėmis 1583 m. Iki tol miestiečiai alaus įsigydavo iš pilies bravoro, taip pat parsigabendavo iš Karaliaučiaus, Vėluvos ir Frydlando.

XVIII a. viduryje aludario teisę turėjo apie šimtą vietos biurgerių. Populiariausia iš alaus rūšių buvo "Instenburger Doppel Pils" - "Dvigubas Įsruties alus", pats stipriausias. Būta ir kitokių: pavyzdžiui, "Sanitatsbrau" - gydomasis alus su geležimi, skirtas ligoniams ir sveikstantiesiems (nuo mažakraujystės), kuriame buvo mažai alkoholio; taip pat "Schlosbrau" - "Pilies alus". Itin aukštą Įsručio kokybę lėmė tenykštis Angrapės vanduo.

XIX-XX a. sandūroje Įsrutyje veikė trys stambūs alaus bravorai: "Deutsches Brauhaus Bruhn &Frose", "Burgerliches Brauhaus F. A. Frisch" ir "Bohmisches Brauhaus J. H. Bernecker" - Angrapės pakrantėje.

Šaltiniai: Germanbeerinstitute.com, "Insterburger Brief", .

AR ŽINOTE, KAD...
* Įsrutyje apie 1624 m. gimė Melchioras Švoba, vienas pirmųjų lietuvių poetų (mirė 1663 m.).
* Įsrutyje gyveno ir 1689 m. savo dienas baigė vietos kunigo Beilšteino našlė, mums žinoma kaip Anikė iš Toravos.
* Įsrutyje nuo 1869 m. mokytojavo Liudvikas Pasargė, kuris išvertė į vokiečių kalbą ir 1894 m. išleido K. Donelaičio "Metus".