Archeologai ilgai ieškojo garsiojo portreto pozuotojos palaikų. Ekspertai kasinėjo buvusiame šv. Uršulės vienuolyne Florencijoje. Darbai tęsėsi nuo šių metų balandžio. Tyrimų metu rasti 5 žmonių kaulus. Vis dėl to, archeologų komanda, vadovaujama Istorijos ir kultūrinio paveldo skatinimo nacionalinio komiteto vadovo Silvano Vinceti, yra įsitikinusi, kad Mona Lisa arba Lisa Gherardini del Giocondo, yra palaidota minėto vienuolyno rūsyje.
S. Vinceti pareiškė, kad turėdamas turtingos Renesanso šilko pirklio žmonos Gherardini kaukolę, jis galės atkurti tikslią pozuotojos veido rekonstrukciją.
„Jei viskas vyks kaip suplanuota ir mes rasime Gherardini kaukolę, tai nuolatos tobulėjančių technologijų pagalba, galėsime atkurti jos veidą“, – trečiadienį „The Independent“ žurnalistams pranešė S. Vinceti.
„Po atliktų tyrimų galėsime palyginti gautąjį veidą su garsiuoju Monos Lizos veidu ir gal pirmą kartą gausite atsakymą. Tyrimo metu bus pasiremta labai sudėtingomis technologijomis, tačiau tai nereiškia, kad ir jos nepadarys klaidų“,– „Sky“ televizijai savo įžvalgomis dalijosi Silviano Vinceti.
Viena S. Vinceti kolegų, antropologė Irene Baldi, sakė, kad šis projektas galėtų suteikti naudingos informacijos apie visus čia palaidotus žmones.
„Bet kuriuo atveju, jei kūnai buvo perkelti čia iš vienos vietos į kitą, ar buvo perlaidoti į kolumbariumą, sudėti į karstą ar ne, net jeigu rasime pagalvėlę po galva, – visa tai yra informacija, kurios mes ieškome“, – pasakojo atropologė.
Tačiau ne visi ekspertai mano taip kaip daktaras S. Vinceti ir jo komanda. JAV Šiaurės Karolinos universiteto antropologė daktarė Kristina Killgrove savo internetiniame tiklaraštyje pareiškė: „ Nors kasimo darbai yra atliekami profesionaliai, tačiau S. Vinceti kasinėjimas ir noras surasti „tikrąją“ Moną Lizą yra nepagrįstas jokiais moksliniais tyrimų metodais.“ Ji pridūrė: „Žiniasklaida tartum uždususi nori visuomenei paskelbti žinias, kad neva archeologai savo darbą atlieka paviršutiniškai – nepaiso nei laiko, nei energijos sąnaudų, netaupo moksliniams tyrimams skirtų pinigų.
Viena iš Gherardini giminės palikuonių, Italijos aristokratė Natalija Guicciadini Strozzi, kapų kasinėjimo projektą pavadino „šventvagišku aktu“.
„Kas pasikeis, jei bus rasti Leonardo paveikslo mūzos palaikai? Kokį poveikį tai turės paveikslui?“, – neseniai paklausė ji.
Tačiau Renesanso genijaus Leonardo da Vinci šedevras, kurį menininkas pradėjo tapyti 1503 metais ir kuris po to atsidūrė Prancūzijoje, atrodo, poną S. Vinceti apėmė tarytum manija.
Rugsėjo mėnesį paaiškėjo, kad S. Vinceti surinko ir perdavė Prancūzijos kultūros ministrui Aurelie Filippetti 150 tūkst. Italijos piliečių parašų prašydamas Luvro muziejaus grąžinti paveikslą į jo „gimtąjį miestą“ – Florenciją.
Tačiau Luvro muziejus pareiškė neketinantis grąžinti šedevro.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą