Kada tampame geranoriški?

Kada tampame geranoriški?

Gerumas užkrečiamas, teigia filosofai, įrodę tai moksliniais tyrimais. Filosofijos daktarai Karlas Akinas (Karl Aquino), Mardžori Leiven (Marjorie Laven) ir Brentas Makferanas (Brent McFerran) įrodė, jog matydami geranoriškumo apraiškas žmonės ir patys suskumba daryti gera be jokio atlygio.

Keturių tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 1000 žmonių, eiga aprašyta "Asmenybės ir socialinės psichologijos žurnale" ("Journal of Personality and Social Psychology").

Mokslininkai tikina, kad tarp naujienų apie gerus darbus (žiniasklaidoje) ir žmonių noro padėti kitiems yra tiesioginis ryšys.

Tyrimai taip pat parodė, kad šis ryšys aktyviau pasireiškia žmonėms, kuriems moralė yra vertybė.

Mokslininkai teigia, kad neįprasti veiksmai, išreiškiantys gerumą, skatina žmones būti dosnesnius: pavyzdžiui, jeigu reikia nuspręsti, kokią dalį iš 50 litų prizo pasilikti sau ir kiek atiduoti nepažįstamam žmogui.

Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad paskelbus naujieną apie dosnumą žiniasklaidoje, aukų labdarai padaugėjo 32 procentais.

Įstabu tai, kad ši labdara padėjo integruoti į visuomenę bausmę atlikusius kalinius, nors šiaip jie nekelia mums daug užuojautos.

Kas paskatino žmones atverti pinigines?

Neįprastas kitų gerumas tarsi atrakina mūsų moralę. Jaučiamės pakylėti ir norime veikti visuomenės labui nesitikėdami atpildo. Deja, ne kiekvienas geranoriškas poelgis sukelia rezonansą.

Mokslininkai teigia, kad geras darbas turi būti neįprastas. Autobuse užleisdami vietą senoliui šio efekto nepasieksime.

Daugelis girdėjome istoriją apie vienoje Pensilvanijos mokykloje vykusias žudynes, kai Čarlzas Robertsas (Charles Roberts) šovė į dešimtį vaikų, penkis sužalojo mirtinai, o paskui nusišovė pats.

Po šio siaubingo įvykio nušautų moksleivių šeimos gedėjo kartu su žudiko našle, tėvais ir uošviais. Jie laikė žudiko šeimos narius už rankos.

Bendruomenė netgi skyrė Robertso šeimai pinigų. Šis poelgis tikrai nepaprastas. Ir jis ne vienintelis.

Kita vertus, daugelis potencialių aukotojų yra pervargę nuo užuojautos skatinimo.

Kitaip tariant, mes tampame mažiau jautrūs pagalbos šauksmams dėl per dažnai ir per gausiai užplūstančių nevilties istorijų.

Rezultatas toks, kad mes perjungiame kanalą, kai pamatome gerumo akcijos reklamą ekrane.

Matyti badaujančius vaikus sunku, dažnai nemalonu, tad imame vengti situacijų, kuriose galime būti paprašyti ką nors duoti.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder