Jei tikėsime naujausiais duomenimis, mūsų planeta turi du branduolius. Pačiame jos centre yra kietas geležinis branduolys - vadinamasis vidinis. Jį supa skystas išsilydžiusios geležies branduolys - išorinis. Abu jie sukasi, bet labai sudėtingai. Vidinis, kietasis branduolys sukasi iš vakarų į rytus, kaip ir Žemė, bet greičiau už ją. Jis visą apsisukimą padaro dviem trečdaliais sekundės anksčiau už planetos paviršių. Vidinis - skystasis - branduolys sukasi į kitą pusę, tai yra iš rytų į vakarus.
Pirmą kartą šiuos branduolių sukimosi ypatumus prieš 10 metų pastebėjo Kolumbijos universiteto mokslininkai. Britų specialistai rėmėsi kolegų tyrimais ir atliko savo, naudodami pastarųjų 50 metų duomenis apie seismines bangas. Modeliuojama buvo Šveicarijos federalinio technologijos instituto geofizikos centro superkompiuteriu. Pasak britų geofizikų vadovo dr.Filipo Laivmoro (Philip Livermore), kietąjį vidinį branduolį veikia Žemės magnetinis laukas, išorinis branduolys priešinasi. Kilusi atoveiksmio jėga jį stumia į kitą pusę. Toks yra fenomeno mechanizmas, kuris kai kada - neprognozuojamai - keičiasi, o tai kelia tam tikrų būgštavimų dėl potencialios žalos biosferai.
Ištyrę uolienų, kurioms uždeda atspaudą Žemės magnetinis laukas, būklę, mokslininkai nustatė, kad maždaug prieš 3 tūkstančius metų branduoliai sukosi į kitą pusę: vidinis - iš rytų į vakarus, išorinis - iš vakarų į rytus. O magnetinis laukas dreifavo į priešingą dabartinei pusę. Laimė, jokie globaliniai kataklizmai keičiantis sukimosi krypčiai nevyko, bent jau netolimoje praeityje nieko tokio nebuvo pastebėta. Galbūt Žemės gelmėse vykstantys procesai ne taip stipriai veikia žmoniją, kaip kai kas mano. Nors be magnetinio lauko, kurio formavimąsi šie procesai veikia, gyvenimas Žemėje būtų ne toks malonus kaip dabar. Juk tas laukas apsaugo nuo kartais pražūtingų kosmoso spindulių.
Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą