Aš nieko niekad neviriau ir nekepiau, ir nieko nesuprantu šiuose dalykuose; iš pradžių keistai į tai žiūrėjau, bet dabar žinau, kad tai yra gerai. Mane stebino vyrai, kurie gamina valgį, žiūrėjau į juos kaip į dizainerius ar "balerūnus". Ir tai buvo didžiulė klaida: supratau, kad žymiausi ir brangiausi pasaulio virėjai yra vyrai, ir jie yra labai rimti ir turi jautrią dvasią.
Šiaip jau pjauti gyvulį ir darinėti jo mėsą arba vėžį gyvą įmesti į karštą vandenį mane slegia kaip kažkoks sadomazochizmas. Bet kai pagalvoju, ką aš valgau, tai irgi sustingstu. Mačiau, kaip iš į skerdyklą vežamos karvės akių byra ašaros... Mūsų gyvenimas iš principo yra neteisingas.
O kiaušinienės era man prasidėjo nuo studijų laikų. Kadangi niekada gyvenime negaudavau stipendijos, kai sulaukdavau savaitgalio, mergaitės iš gimtų kaimų parveždavo šviežių kiaušinių, tai aš, nevalgęs kelias dienas, suėsdavau iki penkiolika kiaušinių su dešra. Prisiėsdavau kaip kiaulė, ir neišlįsdavau iš "namelio". Nuo to laiko išmokau kepti kiaušinienę. Ir man yra skanu.
Dabar man daktarai neleidžia valgyti trynių, nes juose daug cholesterolio, kuris užkemša kraujagysles. Kai žmona nori iš manęs pasityčioti, ant riebalų ar sviesto pakepa kiaušinienę ir valgo su duonyte - man seilės tįsta. Baltymas nekemša jokių kraujagyslių, yra unikalus. Aišku, kiaušinienė su tryniu ir be jo, patys suprantat - kaip zaporožietis ir BMW. Be trynių kiaušinienė tai kaip vegetariškas vaikiškas maistelis.
Pasigaminti kiaušinienę moka vaikų darželyje. Paimu aštuonis kiaušinius, atskiriu trynius nuo baltymų, ir palieku juos žmonai. Pakepu dešrą ant sausos "petelnės", ir nededu jokių riebalų, nes jų iš dešros užtenka. Gal vieną lašą aliejaus įlašinu. Pamaišau, padarau jovalą, pridedu prieskonių. Nugrandau to, kas prilipo prie keptuvės, nes man labai skanu visokie degėsiai. Kartais pagardinu svogūnais, norisi aštraus, uždedu padažo. Man labai patinka valgyti kiaušinienę, kai esu pagiringas. Aš pats prie šios kiaušinienės geriu alų ar vyną.
Dainavimui netrukdo, nes kai suvalgau tik kiaušinienės su dešra, aš užmirštu, kad ją valgiau, bet šiokių tokių kalorijų, baltymų kūnas įsisavina. Ir nebūna gaisro skrandyje. Prieš koncertus neimu į burną maisto, kurio nepažįstu, tik savo kiaušinienę.
Ar svečius vaišinu savo kiaušiniene? Svečiai dažnai pas mane nesilanko, bet jei ateina, ką paduodu, tą jie ir valgo. Nėra iš ko rinktis, o jeigu jiems nepatinka, tegu atsineša savo. Na, tada aš jiems atiduodu kiaušinio trynius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą