Mamos atstumta kupranugariuke rūpinasi žmonės

Minta karvės pienu

Iš Talino zoologijos sodo parsivežtų kupranugarių patinas Makalas oriai vaikštinėjo su trijų patelių banda. Kupranugariai nėra tik didelis mėsos kalnas: bendrauja su šeimininku, jaučia, kokios jis nuotaikos, kada verčiau prie jo nelįsti. Afrikos kupranugariai pas mus sušaltų, nors yra ištvermingi, gali savaitę būti negėrę. O šiems labiausiai kenkia drėgmė.

"Mini Zoo" savininkas Edvardas Legeckas sakė net neįtaręs, kad "nepilnamečiai" yra susikergę: "Kai vaikus palieki be priežiūros, jie "pasidaro" vaikų", - juokėsi jis. Kad po trylikos mėnesių nėštumo kupranugarė susiruošė vesti, jam pasakė zoosodo lankytojai. Tą penktadienį vaikai su negalia iš "Vilties" globos namų zoosode žvejojo, todėl naujagimei vaikai pasiūlė duoti Viltės vardą. Mažylė svirduliuoja ant savo ilgų kojų, kupros dar supliuškusios, o ant pilvelio kabo dar nenukritusi virkštelė. Šliejasi prie žmonių, išsiilgusi glamonių, o pavargusi eina pamiegoti ant šieno.

Visą parą kupranugariukė buvo laikoma prie mamos, tačiau ši nuo vaiko nusigręžė: nors yra pritvinkusi pieno, jos nemaitino. Paprastai žmogaus išaugintas gyvūnas nesirūpina palikuonimis. Gal po poros mėnesių vėl rujosianti mama, kai susilauks antrojo palikuonio, elgsis su juo geriau. Vyresnės kupranugarės seserys norėjo globoti mažylę, bet neturėjo kuo ją maitinti. Viltė kas dvi valandas gauna po 200 gramų karvės pieno ir avižinių dribsnių. Vėliau ės žolytę ir šieną.

Kuo ypatingi

Tolimosios Azijos ir Afrikos gyventojai kur kas geriau nusimano apie kupranugarių veisles nei mes apie arklių. Dykumoje gimę ir augę gyvuliai yra greiti bėgikai, ir už tai vertinami. Jie treniruojami, sugeba mažinti ar didinti savo eisenos greitį. Pakelia 250 kilogramų naštos. Jie turi pramokti ir kitų dalykų; paliepus atsiklaupti, kad būtų patogu juos pabalnoti ir uždėti krovinį. Kartais gyvūnas stena, tarsi protestuodamas prieš tokį sunkulį. Dvikupriai kupranugariai dar ir melžiami, be to, duoda vilnų. Vertinama ir vargšo gyvulio mėsa bei kupros taukai.

Kupranugariai (Camelidae) priklauso atrajotojų šeimai. Jie neturi tikrų kanopų, tik nedidelį nagą ir platų padą iš sustorėjusios odos, sudarytą tarytum plati nuospauda. Jie prisitaikę vaikščioti smėliu. Todėl kupranugariai vadinami tryniakojais.

Kupranugariai nėra grakštūs gyvuliai, o jų žvarbūs balsai rėžia ausį. Dvikupriai kupranugariai gyvena Azijos kraštuose, o vienkupriai - Šiaurės Afrikoje, Arabijoje ir kartais Azijoje. Jų šnervės smėlio audros metu gali susitraukti. Kupra sudaryta iš riebalų ir užauga tuomet, kai gyvulys gerai maitinasi. Kupros riebalai sudaro medžiagą gyvūno energijai, o badaujančio gyvulio kupra sunyksta, pasidaro gležna ir virsta ant vieno šono. Trynės, panašios į padų trynes, susidaro ant krūtinės, alkūnių ir kelių, tad gyvuliui prigulus, visas kūno svoris remiasi ant tų trynių.

Tarp vienkuprio ir dvikuprio gali gimti hibridai, nors jie nelabai vislūs. Kupranugariai minta tik augaliniu maistu, be to, yra labai neišrankūs. Gali maitintis ir spygliuota žole. Kartais ieškodami maisto gyvuliai bastosi kelis kilometrus. Tenkinasi sausomis viksvomis ir šakomis. Nuostabus dalykas, kad nepaiso spygliuotų medžių, o tokių Azijoje yra dauguma. Bet jeigu kupranugariai aptinka žmogaus prižiūrimą daržą, per vieną naktį paverčia jį niekais.

Rujos metu kupranugaris nerimauja, triukšmauja, baubia, kanda net savo šeimininkui. Net tenka jam uždėti apynasrį. Po 12-13 mėnesių patelė atsiveda vieną vaiką, apaugusį tankiomis vilnomis, ir jis iš karto stojasi ant kojų. Vaikas žindomas visus metus.

Nors kupranugaris stiprus, reikia rūpestingai juos globoti. Garsusis Lietuvos gamtininkas Tadas Ivanauskas rašė, kad kirgizai ir mongolai rūpinasi jais labiau nei vaikais ar žmonomis. Kupranugaris be vargo pakelia žiemos šalčius, pūgas ir kitas negandas, bet kartais nukenčia nuo staigių temperatūros svyravimų tarp dienos ir nakties. Po ilgos kelionės rytietis nubalnoja savo kupranugarį, o palaipsniui, po truputį, atpalaiduoja diržus, kad gyvulys staiga neatvėstų.

Pirminė visos kupranugarių šeimos tėvynė yra Amerika, bet ledynmečiui baigiantis, ši šeima Šiaurės Amerikoje išmirė, o pietuose išliko jų grupė, vadinama lamomis - tai bekupriai kupranugariai, stepių ir aukštų kalnų gyvuliai.