„Pašėlęs senelis“ Robertas De Niras

„Pašėlęs senelis“ Robertas De Niras

Holivudas myli jaunystę, bet ekrano korifėjai nesiruošia užleisti savo pozicijų: Meril Stryp (Meryl Streep) kone kasmet pretenduoja į dar vieną „Oskarą“, o pernai 75-metį atšventęs Robertas De Niras (Robert De Niro) taip pat vis dar aktyviai filmuojasi.

Menininkų vaikas

Būsimasis aktorius gimė 1943 m. rugpjūčio 17 d. bohemiškoje niujorkiečių šeimoje. Tėvas, Robertas de Niras vyresnysis, buvo talentingas dailininkas abstrakcionistas ir skulptorius. Mama Virdžinija, vokiško, olandiško ir prancūziško kraujo turinti amerikietė, taip pat tapė paveikslus ir žavėjosi poezija. Kai mažajam Robertui sukako dveji metai, jo tėvai išsiskyrė. Berniukas liko gyventi su mama Manhatano „mažojoje Italijoje“, o tėvas apsigyveno gretimame kvartale ir dažnai ateidavo sūnui į pagalbą sunkiose gyvenimo situacijose, o jų jaunojo Roberto gyvenime buvo nemažai.

Motinai trūko laiko sūnui auklėti, didžiąją laiko dalį berniukas likdavo vienas. Tuo metu jis draugaudavo su gatvės vaikėzais, kurie išblyškusį ir geibų berniuką pravardžiavo „Bobis Pienas“. Bet nepaisant liesumo ir smulkumo, Robertas visada sugebėdavo apsiginti, ir tuo pelnė autoritetą gatvės draugijoje.

Pirmą klasę berniukas pradėjo lankyti Žemutiniame Manhatane. Ten jis pirmą kartą išėjo į sceną vaikiškame spektaklyje „Smaragdo miesto burtininkas“. Aktorinis debiutas buvo sėkmingas ir Robertas po truputį pradėjo domėtis aktoryste. Mokydamasis vyresnėse klasėse užsirašė į Li Strasbergo ir Stelos Adler aktorystės kursus, kuriuose susipažino su Stanislavskio sistema ir galutinai apsisprendė dėl būsimos profesijos.

1963 m. Robertas pirmą kartą suvaidino kine: jam buvo patikėtas jaunikio bičiulio vaidmuo smagioje B.De Palmos komedijoje „Vestuvių vakarėlis“. Žiūrovai filmą pamatė tik po 6 metų, nes kino kompanija bankrutavo ir pinigų filmui užbaigti atsirado ne iškart, todėl daugelyje oficialių šaltinių pirmuoju R.De Niro vaidmeniu įvardijamas epizodas dramoje „Trys kambariai Manhatane“ (1965).

Per kitus 8 metus jaunas aktorius nusifilmavo 7 filmuose, bet plačiajai publikai taip ir liko nežinomas. Padėtis pasikeitė ekranuose pasirodžius dramai iš sportininkų gyvenimo „Mušk būgną lėtai“ (1973), kurioje R.De Nirui atiteko vienas pagrindinių vaidmenų. Šis vaidmuo pelnė prestižinę Niujorko kino kritikų premiją ir patraukė garsių režisierių dėmesį.

Tais pačiais metais garsusis Martinas Skorsezė (Martin Scorsese) jauną aktorių pakvietė pagrindiniam vaidmeniui veiksmo filme „Bjaurios gatvės“. Režisieriaus sumanymu veiksmas vyksta „mažojoje Italijoje“, gimtajame R.De Niro rajone, todėl aktoriui visiškai nebuvo sunku meistriškai įsijausti į savo personažo - nusikaltėlio - vaidmenį. Nuo tada ir prasidėjo kūrybinis Roberto ir Martino bendradarbiavimas - režisierius tapo ne tik jo kelrode žvaigžde kino pasaulyje, bet ir geru, ištikimu draugu.

„Krikštatėviu“ pelnė šlovę

1974 m. ekranuose pasirodė antroji kultinės F.Kopolos trilogijos „Krikštatėvis“ dalis, kurioje R.De Niras suvaidino Doną Korleonę jaunystėje. Šis darbas Robertui pelnė pasaulinę šlovę ir pripažinimą, vaidmuo buvo pelnytai įvertintas Amerikos Kino akademijos pagrindiniu prizu - „Oskaru“ - už geriausią vyro vaidmenį.

Aštuntojo dešimtmečio antroji pusė - kūrybinio R.De Niro ir M.Skorsezės tandemo klestėjimo metas. Aktorius nusifilmavo 4 meistro filmuose: „Taksi vairuotojas“ (1976), „Niujorkas Niujorkas“ (1977), „Elnių medžiotojas“(1978) ir „Įsiutęs bulius“ (1980). Dėl vaidmens pastarajame Robertui teko prisiauginti 27 kilogramus ir išmokti profesionaliai boksuotis. Jo pastangos nenuėjo veltui, ir R.De Niro kūrybinė taupyklė pasipildė dar vienu „Oskaru“ (1981).

1984 m. ekranuose pasirodė kino juosta apie gangsterius „Kartą Amerikoje“, po kurios Robertas galutinai virto kriminalinių veiksmo filmų pagrindiniu herojumi. Režisieriai buvo pasirengę ir toliau eksploatuoti įprastą įvaizdį, tačiau aktorius panoro išmėginti jėgas kituose žanruose.

Jis suvaidino komišką vaidmenį M.Skorsezės filme „Komedijos karalius“ (1983), nusifilmavo su Meril Stryp romantinėje kino juostoje „Įsimylėjėliai“ (1984), pasirodė istorinėje dramoje „Misija“ (1986) ir įsikūnijo į psichiatrijos klinikos pacientą filme „Prabudimai“ (1990). Tačiau savo pagrindinio amplua jis nepamiršo: iki 2000 metų jo veiksmo filmų sąrašas pasipildė tokiais sėkmingais filmais kaip „Neliečiamieji“ (1987), „Geri vyrukai“ (1990), „Kazino“ (1995), „Karštis“ (1995), „Roninas“ (1998). Tuo metu aktoriaus populiarumas pasiekė didžiausių aukštumų, jis išgarsėjo už JAV ribų ir ne kartą vadovavo prestižinių kino festivalių žiuri.

2011 m. aktoriui buvo įteiktas „Auksinis gaublys“ už neįkainojamą įnašą į pasaulio kino meną.

Ryškiu 2016 metų įvykiu tapo jau nejauno aktoriaus pasirodymas komedijoje „Pašėlęs senelis“, kurioje R.De Niras nepabijojo žiūrovams pasirodyti nepatrauklus. Savo 75-metį R.De Niras paminėjo filmuodamasis naujame M.Skorsezės filme „The Joker“, kurio premjera yra numatyta šių metų rudenį.

Roberto De Niro gyvenimo kaleidoskopas

Klaida dokumentuose

Kai aktoriaus prosenelis iš Italijos emigravo į Valstijas, dokumentuose buvo klaidingai parašyta jo pavardė - Džovanis De Niras vietoj Džovanis Di Niras (Džovanis iš Niro). Taip imigrantas ir jo palikuonys įgijo originalią pavardę. Aktorius save laiko italų kilmės amerikiečiu, bet tik Roberto tėvo senelis buvo tikras italas. Žvaigždei tai nesutrukdė 2006 m. įgyti Italijos pilietybę. Nors ne viskas vyko sklandžiai: Silvijas Berluskonis (Silvio Berlusconi) piktinosi, kad beveik visi aktoriaus suvaidinti italai - nusikaltėliai ir mafiozai.

Vienas vaidmuo - dvi statulėlės

R.De Nirui ir jau mirusiam M.Brando priklauso savotiškas rekordas: jie abu pelnė Kino akademijos apdovanojimą už tą patį vaidmenį - Vito Korleonės. Vienas pirmojoje franšizės dalyje vaidino klano galvą senatvėje, kitas, „Krikštatėvio“ tęsinyje - jaunystės laikais.

Pagal Stanislavskio sistemą

Antrasis „Oskaras“ R.De Nirui buvo įteiktas už boksininko La Motos vaidmenį dramoje „Įsiutęs bulius“. Aktorius vaidmeniui kruopščiai ruošėsi, treniravosi iki pervargimo ir prisiaugino apie 30 kg raumenų masės. Žvaigždė visada visiškai įsijaučia į vaidinamą personažą (pagal Stanislavskio sistemą).

Norėdamas įtikinamai suvaidinti maniaką „Baimės kyšulyje“ aktorius dantistui sumokėjo 5 tūkst. dolerių, kad šis jam nušlifuotų dantis. „Atvirkštinė“ operacija Holivudo šypsenai atkurti atsiėjo dar brangiau - 20 tūkstančių. Dėl to paties vaidmens jam teko smarkiai išsitatuiruoti. Tiesa, piešiniai ant kūno buvo atlikti naudojant natūralius dažus, kurie po filmavimo lengvai nusiplovė.

Draugai ir mylima aktorė

Būtent Alas Pačinas visada pirmasis kviečiamas į R.De Niro gimtadienį. Nors kine jie dažnai konkuruodavo (pavyzdžiui, „Karštis“ vienas vaidino policininką, kitas - gangsterį), gyvenime jie yra artimi draugai. Bet geriausias aktoriaus draugas yra ne kartą su juo filmavęsis Džo Pešis (Joe Pesci). Filmuojant „Įsiutusį bulių“ Robertas taip stipriai trinktelėjo Džo, kad tam lūžo šonkaulis. Bet kokios gali būti sąskaitos tarp draugų!

O mylimiausia Roberto partnerė yra dar viena Holivudo legenda Meril Stryp. „Man labai malonu su ja dirbti ir žiūrėti į ją ekrane - nepraleidžiu filmų, kuriuose vaidina Meril.“

Augo viename kieme, susitiko Holivude

R.De Niras ir M.Skorsezė, abu gimę Niujorke, abu italų kilmės amerikiečiai, užaugo kaimynystėje, bet buvo supažindinti tik 1972-aisiais Holivude. Nuo „Taksi vairuotojo“ laikų aktorius ilgai buvo režisieriaus numylėtinis. Paskui šią vietą tvirtai užėmė L.Dikaprijas.

Dėmesingas žmonėms

Britų grupės „Bananarama” merginos aktoriui skyrė dainą. Jis panoro susitikti su kompozicijos autorėmis. Bet jos savo dievaičio nesulaukė - padaugino alkoholio (kaip tvirtino - iš susijaudinimo), ir kai R.De Niras atvažiavo, merginos jau buvo „neveiksnios“.

Aktorius yra labai dėmesingas žmonėms, pergyvenusiems tragediją. Po Rugsėjo 11-osios teroristinio išpuolio jis organizavo festivalį, kurio metu surinktos lėšos buvo skirtos žuvusiųjų šeimoms. Pats nusifilmavo keliuose komerciniuose filmuose, kad galėtų pinigus skirti panašiems tikslams.

Myli tamsiaodes damas

Tarp Roberto žmonų ir mylimųjų - vien tamsiaodės gražuolės. Tai pirmoji žmona Dajena Ebot (Diahnne Abbott), modeliai Tuki Smit (Toukie Smith) ir Naomi Kembel (Naomi Campbell), bei antroji žmona, su kuria aktorius gyvena iki šiol, Greis Haitauer (Grace Hightower, susituokė 1997 m.).

Robertas paveržė Naomi iš grėsmingojo Maiko Taisono (Mike Tyson) ir su „juodąja pantera“ susitikinėjo bveveik metus (1992 m.). Jų amžiaus skirtumas - 27 metai.

Greis ir Robertas augina tris vaikus: dvynius Džulijaną ir Aroną ir 2011 m. gimusią Heleną. Visi jie - vaikai „iš mėgintuvėlio“.

Restoranai ir kostiumų kolekcija

Kalbama, kad aktorius yra šykštokas ir nepalieka arbatpinigių, nebent keletą smulkiųjų. Bet jam nėra reikalo vaikščioti po „svetimas“ kavines ir restoranus. Aktorius - restoranų tinklo „Nobu“ savininkas. Prašmatniausias iš jų įsikūrė Londone.

R.De Niras turi kolekciją kostiumų ir aksesuarų, kuriuos dėvėjo jo herojai kine. Ji gan didelė - per 3000 egzempliorių. Vienas iš aktoriaus hobių - apsilankymai kazino, juk neveltui jis vaidino tokio pavadinimo filme! R.De Niras yra gana azartiškas.

Didelis mirtingumas ir du milijardai pelno

Iš 8-ių dešimčių Roberto suvaidintų herojų žuvo 14 - tai didelis mirtingumo procentas.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder