Pasišiaušėlio tarškynė

Gamtininkų centre "Mini Zoo" ypač mėgstu stebėti dygliatriušius. Jau viduramžiais apie juos prirašyta fantastinių dalykų, esą, jie gali svaidyti dyglius it nuodingas strėles.

Iš tiesų dygliais, kurių ilgis siekia 40 cm, o storis - 0,5 cm, vidus tuščias arba užpildytas kempinėta mase, žvėrelis gąsdina plėšrūną, pastatydamas juos stačius, o smaigalius nukreipdamas į priekį. Greit virpindamas dyglius, juos tarškina. Be to, šie gyvūnai elgiasi panašiai kaip triušiai: įpykę daužo žemę užpakaline koja. Dieną žvėriukai tūno išsikastuose urvuose, naktį minta usnimis, šaknimis, vaisiais ir medžių žieve. Ėsdami kaip voverės laiko maistą letenėlėse. Paėmęs už karčių, dygliatriušį nuneši kur nori. Žala, kurią daro šis Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose bei pietinėje Europoje paplitęs gyvūnas - vos kelios suėstos fermerio daržovės. Ir vis dėlto žvėriukas persekiojamas, nes jo mėsa valgoma, o iš dyglių gaminami plunksnakočiai, papuošalai indėnų apavui bei medžiokliniam krepšiui.

Koviniai šunys iš tiesų - geraširdžiai

Zoopsichologų nuomone, agresyvių veislių nebūna. Kovinių šunų problema ta, kad jie turi itin galingus žandikaulius. Toks šuo gali įsikibti į priešininką ir nepaleisti, kol šis nežus. Toks elgesys užkoduotas kovinių šunų kraujuje, bet jeigu šuo gerai išauklėtas, tai su žmonėmis niekada nebus agresyvus.

Dažnai sakoma, kad kovinius šunis netinka auginti šeimose, tačiau gyvūnų elgsenos specialistai teigia, kad tai puikūs šeimos nariai, pasižymintys nuosekliu charakteriu. Visų pirma, jie beveik nejaučia skausmo. Skamba paradoksaliai, bet būtent ši savybė daro juos gerais visos šeimos draugais: vaikai gali juos niurkyti ar net tampyti už ausų, nebijodami kad šie į darbą paleis dantis. Be to, šie šunys itin vertina šeimininko nuomonę, nori viską daryti teisingai ir mėgsta, kai už tai juos giria. Be to, jie geri kompanjonai ir be reikalo neloja.

Kaip iš kompanjono išauga pavojingas šuo?

Beveik kiekvieną šunį galima padaryti agresyvų arba kovinį. Jeigu to sieki arba neteisingai auklėji. Jeigu kovinius šunis auginsi uždarose patalpose, kur jie nematys nei žmonių, nei kitų šunų, iš kurių galėtų mokytis, kaip elgtis su panašiais į save, kyla problemų. Svarbu ir selekcija: jeigu agresyvią kalę sukergsime su tokiu pat patinu, ir vėliau pagal tuos požymius veisime palikuonis, iš bet kokios veislės galima išvesti labai pavojingus gyvūnus.

Zoopsichologai primena, kad auklėjant šunį, būtina paisyti hierarchijos: šuo privalo užimti šeimoje nustatytą vietą. Jeigu einate pasivaikščioti, šuo neturi teisės išeiti pirmas. Iš šunų nereikia daryti cirko artistų, bet ištarus komandas "į vietą" arba "sėdėk", keturkojis privalo paklusti.

Vis dėl to specialistai visose šalyse pritaria kovinių šunų laikymo taisayklėms ir kontrolei: kas ir kodėl nori auginti būtent tokį šunį. Be to, svarbu, kad gyvūnai, kurių elgesys netelpa į biologinius rėmus, nebūtų veisiami. Rekomenduojama, kad būsimi kovinių šunų augintojai atliktų tam tikrus psichikos testus, parodančius, ar jie sugebės tokį šunį auklėti ir atsakyti už jo elgesį.

Ivona ŽIEMYTĖ

Rugsėjo mėnesio darbai

Sode

Mėnesio pradžioje baigiame skinti daugelį slyvų, skiname rudeninius, o pabaigoje - žieminius obuolius. Tik laiku nuskinti obuoliai yra geros kokybės, gerai laikosi. Vaisiai laikomi prinokusiais, kai krakmolas virsta cukrumi, kotelis gerai atlūžta nuo šakutės. Ar jau laikas skinti, spręskite iš bendros vaisių išvaizdos, sėklų nusispalvinimo arba galima jodu nustatyti ar jau krakmolas virsta cukrumi. Perpjauto vaisiaus pjūvį patepkite kalio jodidu. Krakmolas pamelsvėja, o ploteliai, kur jis virtęs cukrumi, lieka šviesūs. Krakmolo virtimo cukrumi pradžia sutampa su vaisų skynimo pradžia.

Nuskinti vaisiai rūšiuojami ir atsargiai dedami į dėžes. Nepalikite ant medžių ligotų vaisių, nesumaišykite jų su sveikais. Ligos pažeistus vaisius surinkite pirmiausiai ir sunaikinkite, nes ligos sukėlėjai vystosi toliau ir plinta. Surinkite krituolius - iš kirmėlėtų išlindusios lervos žemėje virsta lėliukėmis.

Vėlyvųjų žieminių veislių nereikia ilgai laikyti ant medžių. Vaismedis turi spėti pasiruošti žiemai, sukaupti atsarginių medžiagų. Kol medžiai su lapais, patręškite srutomis, mėšlu ar kompleksinėmis trąšomis. Organines trąšas įterpkite į pomedžiuose padarytas duobutes. Ant viršaus užpilamas plonas žemių sluoksnis. Tręšiant biriomis kompleksinėmis trąšomis, sumedėjusiems augalams jų reikės 12 kg į 100 kv. m, o braškėms šių trąšų reikia 6 kg/100 kv. m.

Genėkite jaunus vaismedžius. Slyvoms, vyšnioms tai labai svarbu, nes genėdami sustabdysite augimą, todėl maitinsis likę vaismedžių audiniai ir iki šalčių toks medelis spės pasiruošti žiemai. Išpjovus sausas, ligotas, mechaniškai pažeistas šakas, didesnes žaizdas nepamirškite užtepti aliejiniais dažais, o mažesnes - sodo tepalu.

Nukritus 10-20 proc. lapų vaismedžius nupurkškite 700 g karbamido, 50 g vario sulfato ir 10 l vandens mišiniu. Prieš šalčius dirvą sukaskite.

Šio mėnesio pradžioje laikas kasti duobes medeliams sodinti. Kuo dirva prastesnė, tuo didesnes duobes kaskite. Iškastą viršutinį sluoksni sumaišykite su perpuvusiu mėšlu arba su gero kompostu, įberkite mineralinių trąšų. Obelims, kriaušėms į vieną duobę berkite 3-4 kibirus mėšlo, 1 kg. superfosfato ir 200 g. kalio druskos; vyšnioms, slyvoms - pusę nurodytos normos, uogakrūmiams - ketvirtadalį. Rugsėjo pabaiga - spalio pradžia medelių sodinimo metas.

Nepamirškite, kad tos pačios grupės vaismedžių negalima sodinti į anksčiau augusių vietą. Blogiausiu atveju sėklavaisius sodinkite į kaulavaisių vietą, ir atvirkščiai.

Mėnesio pabaigoje iškaskite įsišaknijusias agrastų, serbentų, vynuogių, dekoratyvinių krūmų atlankas. Pasodinkite į parinktą vietą. Iki šio mėnesio vidurio sodinkite spygliuočius. Visus augalus svarbu laistyti, kad gerai žiemotų (oro sąlygos nesvarbios).

Darže

Mėnesio pradžioje dar galima pasisėti krapų. Jie nebijo vėstančių orų, labai greitai auga. Kadangi sėklos ilgai dygsta, patartina jas tris paras pamirkyti vandenyje (kasdien kelis kartus keičiant vandenį) - sudygs per kelias dienas. Prieš šalnas jaunus krapus nupjaukite, smulkiai supjaustykime, apibarstykime druska, sudėkime į stiklainius, uždenkime plastmasiniais dangteliais ir laikykime šaldytuve.

Kai pradeda gelsti klevų, beržų, liepų, kaštonų lapai, pažeme draikosi voratinkliai, išskrenda Lietuvoje nežiemojantys paukščiai, o vidutinė paros temperatūra nukrenta žemiau 15 laipsn. šilumos, - laikas imti visų daržovių derlių.

Pirmiausia nuimkime šilumą mėgstančius agurkus, moliūgus, aguročius, cukinijas, patisonus. Pastarosios daržovės, laikomos šiltoje patalpoje, prinoksta, sutvirtėja odelė. Ilgiau išlaikysite vaisius, kurių odelėje nagas nepalieka žymės. Jie gali sulaukti pavasario sausoje, vėsioje (iki 10 laipsn. C) patalpoje. Vaisius sandėliuokite taip, kad nesiliestų vienas su kitu, negautų saulės, vaiskočiais aukštyn.

Šalnoms ypač jautrios pupelės. Jų neraukime, o nupjaukime stiebus. Likusios šaknys praturtins dirvą humusu ir azotu. Jeigu ankštys dar nepakankamai sunokusios, suriškime stiebus į pundelius ir pakabinkime gerai vėdinamoje patalpoje.

Mėnesio pabaigoje nuskinkite likusius pomidorus, auginamus nešildomuose plėveliniuose šiltnamiuose. Pomidorai, ilgesnį laiką pabuvę žemesnėje kaip 6 laipsn. šilumoje, nuskinti blogai noksta, pradeda pūti.

Nuvytus bulvienojams, neatidėliokime ir vėlyvųjų veislių bulvių kasimo. Mokslininkai teigia, kad geriausias bulviakasio laikas - nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 15 d. Prasidėjus lietingiems orams, bulvių maro sporos nuo lapų pateks ant gumbų, ir laikymo metu jie pradės pūti. Sėklai palikime iš derlingiausių kerų atrinktus 40-80 g masės gumbus gerai apdžiovinkime ir laikykite dėžėse.

Mėnesio pabaigoje nuimkime burokėlių, morkų, ropių, ridikų, salierų, petražolių, gelteklių, pastarnokų, porų derlių. Ilgiau dirvoje palikti burokėliai pradeda trūkinėti.

Rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje sodinkite žieminius česnakus, kad spėtų susiformuoti šaknys. Gerai auga į lengvesnę dirvą 20-25 cm atstumais, 6-8 cm gylyje, eilutėje kas 5-8 cm pasodintos didesnės skiltelės. Česnakai pasodinti rudenį šalia avietyno bent dviem eilėm - geriausia užtvara aviečių atžaloms.

Į gerai supurentą dirvą sodinkite didžiausius, gerai subrendusius ir išdžiūvusius orinius žieminius svogūnėlius (gylis - 1,5-4). Sėjos nesuvėlinkite, kitaip užaugs tik lapai.

Surinkite ir kompostuokite daržovių liekanas. Sudeginkite sausuolius.

Gėlyne

Pasidarykite planelį, kur ir kokias gėles sodinsite. Ypač atkreipkite dėmesį į svogūnines, nes jos savo ryškiais žiedais labai pagyvina sodybą.

Šį mėnesį sodinkite tulpes, narcizus, hiacintus ir krokus. Prieš sodindami apžiūrėkite svogūnėlius, jei yra šakninių erkių, svogūnėlius 20 minučių mirkykite 0,2-0,5 proc. chlorofose arba 5 minutes karštame (50 laipsn. C) vandenyje.

Tulpes sodinkite paskutinę rugsėjo dekadą arba spalio pradžioje. Svogūnėlius įterpkite 10 cm gyliu, jei dirva sunki - 8 cm.

Šį mėnesį persodinkite visų rūšių lelijas, išskyrus baltąją. Lelijos mėgsta pavėsį. Kad iki šalčių augalai spėtų įsišaknyti, sodinkite ne vėliau kaip rugsėjo 10 dieną.

Pasodinę svogūnines ir gumbasvogūnines dėles, dirvą apie jas mulčiuokite, nes jis padės ilgiau dirvoje išsilaikyti drėgmei ir apsaugos augalus nuo šalčio.

Nuo vėjų apsaugotoje vietoje pasėkite aguonas, medetkas, juodgrūdes. Kitais metais šios gėlės sužydės anksčiau, negu pasėtos pavasarį.

Krokai pražįsta labai anksti pavasarį, balandžio mėnesį, kai gėlyne dar nėra kitų žiedų. Pabandykite jų pasisodinti vejoje. Rugsėjo pradžioje aštriu peiliu išpjaukite "U" raidės formos vejos gabalą ir atlenkite. Parinkite didesnių krokų svogūnėlių ir išdėliokite juos 5-10 cm atstumu vieną nuo kito, 6-8 cm gyliu. Užklokite juos veja. Anksti pavasarį jie pradžiugins jus žiedais.

Kero dalimis dauginkite visas daugiametes gėles, išskyrus rudenį žydinčias (astrus, chrizantemas). Rugsėjo pirmoji pusė dar tinkamas laikas bijūnas persodinti.

Persodinkite didžiuosius pentinus, kiekvieno kero dalį palikdami su 1-2 stiebais ir gerai išsivysčiusiomis šaknimis.

Rugsėjo pradžioje naudinga kalio trąšomis (kalio magnezija, kalio sulfatu) tręšti floribundines, krūmines rožes. Genėti nereikia.

Mėnesio pabaigoje, saulėtą dieną, iškaskite kardelius, monbertes, po pirmųjų šalnų - jurginus, gumbines begonijas.

Veją nupurkškite herbicidais - išnaikinsite plačialapes piktžoles. Rugsėjo viduryje patręškite kalio, fosforo trąšomis su 10 proc. azoto trąšų priedu. Po šalnų nupurkškite fungicidais, naikinančiais daugelį grybinių ligų.