Miuzikle "Migruojantys paukščiai" kraupiai nuskamba paukščių naikinimo tema. Ašaros akyse susitvenkia, kai tūkstančius kilometrų trunkančią skrajūnų kelionę perėti į gimtąsias vietas dramatiškai nutraukia medžiotojų šūviai, atokvėpio minutei ant vandens telkinio nutūpusios antys žūva naftos sankaupose. Pasak Pajūrio regioninio parko vyr. ekologo E. Papalauskio, lietuviai taip pat kol kas nesvetingi paukščiams.
"Kuršių mariose labai daug sparnuočių žūva įsipainioję žvejų tinkluose. Ištraukdami iš tinklų dėžę žuvies žvejai dažnai pripildo dar vieną dėžę negyvų ančių. Pasaulyje tokios svarbos žiemavietėse, kuriose žiemoja 1-3 procentai vienos populiacijos paukščių, žvejoti draudžiama. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą žvejyba Pajūrio regioninio parko zonoje tarp Karklės ir Palangos bus griežtai reguliuojama, siekiant apsaugoti čia žiemojančias sibirines gagas, juodakaklius, rudakaklius narus. Visgi didžiausią pavojų Baltijos pajūryje apsistojusiems paukščiams kelia naftos išsiliejimai. Net menkai susitepęs paukštis valydamasis plunksnas prisiryja naftos ir mirtinai apsinuodija. Dažnas turbūt yra pastebėjęs, kad po štormų pajūryje būna daug kritusių paukščių, (maždaug 2-3 viename kilometre). Dauguma jų žūva susitepę iš tanklaivių išpilama nafta plaunant tankus, arba po senų avarijų nusėdusia dugne nafta, kurią stiprus bangavimas iškelia į paviršių. Viena didesnė Būtingės avarija, vėjams pasisukus į Klaipėdos pusę, sunaikintų didesnę dalį čia žiemojančių paukščių.
Medžioklė paukščių migracijos metu Lietuvoje Leidžiama, tačiau pagal ES reikalavimus labai sugriežtės. Dabar rudeninės migracijos metu šaudomos įvairios antys, poilsio sustojančios želmeninės, baltakaktės žąsys. Nemuno deltos regioniniame parke medžioklę migracijos metu draudžia tarptautinė Ramsaro konvencija, tačiau šioje teritorijoje paukščių medžioklę sunku kontroliuoti privačių žuvininkystės ūkių teritorijose, kuriuose savininkai turi teisę šaudyti stambius žuviaėdžius paukščius, o kas ten sukontroliuos kiekviena šūvį", - sakė vyr. ekologas.
Visgi daugiausia gamtosaugininkų keiksmažodžių Europoje sulaukia italų medžiotojai, šaudantys viską, kas juda, savo teritorijoje ir taip pat besielgiantys Rytų Europos regiono šalyse. Rumunijos Dunojaus deltos gamtosaugininkai išplatino italų medžioklės laimikio fotografijas, kuriose matyti prišaudyta 2 kubinių metrų dydžio krūvos paukščių. Prancūzai, medžiojantys giesmininkes lakštingalas jų liežuvėlių paštetui ... .
Baltos pagalvės ir pagalbininkai vandenyje
Pasak E. Paplauskio, kitas lietuvių bendravimo su paukščiais kraštutinumas - pernelyg didelė kai kurių paukščių rūšių globa. "Lietuvoje perinčios gulbės nebylės anksčiau migruodavo į pietus, kaip ir jų giminaitės gulbės giesmininkės du kartus per metus keliaujančios iš Rusijos šiaurės į Angliją. Perdėto žmonių rūpesčio dėka treniruoto kūno netekusios lietuviškosios gulbės dabar panašios į batono prikimštas pagalves, plūduriuojančias visuose vandens telkiniuose ir vos sugebančias pakilti nuo žemės. Žmonės pažeidė ekologinę pusiausvyrą tarp vandens paukščių. Gulbių populiacija dėl nepateisinamos nelygybės Lietuvoje pasiekė talpos ribą ir toliau plečiasi, agresyviai išstumdama kitas vandens paukščių rūšis - įvairias antis, į Raudonąją knygą įtrauktas pilkąsias žąsis, kragus. Mažėja gamtos įvairovė. Todėl visiškai ramiai reiktų žiūrėti kai koks peralkęs benamis suvalgo gulbę. Čia nėra jokios tragedijos gamtai, nors bausti už įstatymų pažeidimą reikia. Gulbių medžiojimo draudimas atsirado ne šiaip sau. Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje perinčios gulbės nebylės buvo beveik išnykusios dėl medžioklės. Jų populiacija atstatyta tik Žuvinto rezervato dėka.
Nevertėtų šerti kirų - labiausiai pasaulyje klestinčios paukščių genties. Šie skrajūnai - tobulai prie aplinkos prisitaikęs paukštis. Jei, kaip ir kiaulės, visaėdžiai - gali pasisotinti dvėseliena, augalinės kilmės maistu, sumedžioti gyvą paukščiuką, žuvį. Kirai randa maisto vandenyje, sausumoje ir ore, yra geri reketininkai - be sąžinės graužimo atima grobį iš kito kiro ar varnos", - sakė Pajūrio regioninio parko vyr. ekologas.
Devintajame dešimtmetyje Juodkrantėje netikėtai išplitusi, ant išnykimo ribos buvusi, paukščių rūšis - kormoranai. Kaip žinia, jų išmatos numarino dalį Kuršių nerijos parko miško ir augalijos. Be to, šie paukščiai stumia iš šios teritorijos pilkuosius garnius. Anot E. Paplauskio kormoranų negalima pradėti beatodairiškai naikinti. "Geriau prisiminti seną kuršių žvejybos metodą iki šiol naudojamą ir atogrąžų gyventojų. Prijaukintam žuvies rajūnui kormoranui žvejai ant kaklo užmaudavo žiedą ir pririšdavo prie valties. Paukštis prigaudydavo pilną gūžį žuvies, tačiau negalėdavo nuryti. Žvejams tereikėdavo pasisavinti laimikį ir atsidėkoti pagalbininkui numetant vieną kitą žuvelę", - pasakojo vyr. ekologas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą