Kaip ir dėl ko vystėsi žmogaus smegenys?
Smegenų evoliucija vyko ne tam, kad pradėtume kurti nemirtingus kūrinius, spręsti matematikos uždavinius arba siųstume žmones į kosmosą. Jos vystėsi tam, kad galėtų greitai ir efektyviai spręsti biologinius uždavinius. Mūsų maži nagai, lėtos kojos, nėra sparnų, pasibaisėtina anatominė sandara - vaikštome ant dviejų kojų, kaip dinozaurai. Tad vienintelis mūsų pranašumas prieš kitas biologines rūšis - smegenų dydis.
Smegenys formavosi labai ilgai, veikiant biologiniams dėsniams. Mūsų tolimi protėviai, kaip visi primatai, milijonus metų gyveno medžiuose. Paskui iš medžių nulipo ant žemės. Pagal oficialiąją versiją, jie be jokios priežasties metė puikius miškus, pilnus maisto, ir patraukė ieškoti šaknelių plikuose laukuose - ten, kur juos lengvai galėjo sudraskyti plėšrūnai.
Žinoma, tai nesąmonė. Išvaryti beždžiones iš džiunglių nėra lengva - jas galima suvilioti tik maistu. Vadinasi, mūsų protėviai išėjo prie ežerų, kurių Afrikoje tada buvo gausu, taigi ir žuvies, ikrų ir ten perinčių paukščių kiaušinių. Baltymingo maisto perteklius ir konkurencijos dėl jo nebuvimas - štai mūsų protėvių laimės pamatas. O ką veikė primatai, išsprendę mitybos problemą?
Sprendė dauginimosi ir dominavimo klausimus. Prasidėjo žiauri lytinė konkurencija, protėviai pradėjo aiškintis tarpusavio santykius. Maisto perteklius pagimdo socialines problemas - šis biologijos dėsnis veikia iki šiol.
Kada smegenys pradėjo didėti?
Prieš dešimtį milijonų metų susikūrė socializacijos sistema ir pradėjo veikti socialinė atranka. Kadangi primatų grupė galėjo spręsti uždavinius tik esant stabiliai situacijai, kai niekas tarpusavyje nesipeša, agresyviausius ar protingiausius pradėta arba naikinti, arba išvaryti iš gaujos.
Viena vertus, tai buvo stabilizuojamoji atranka: atsisakant biologinės individualybės buvo kuriama grupė su tam tikromis vidutinėmis savybėmis. Kita vertus, išvarytieji individai migruodavo, prisitaikydavo prie naujos aplinkos, dauginosi ir vėl išvydavo asocialiuosius ir protingiausius.
Dėl šios selekcijos vyko evoliucija. Jeigu patyrinėtume žmonijos judėjimo istoriją, paaiškėtų, kad kiekvienoje naujoje vietoje smegenys truputį padidėdavo ir per keletą milijonų metų pasiekė maksimalų dydį - 1650 g, o tai yra beveik 300 g daugiau negu šiuolaikinio žmogaus.
Kada ir kodėl žmogaus smegenys ėmė mažėti?
Smegenys didėjo, kol buvo kur migruoti ir kol žmonėms reikėjo spręsti tik biologinius uždavinius. Kai žmonija susidūrė su socialinėmis problemomis, smegenų svoris ėmė mažėti.
Šis procesas prasidėjo apytikriai prieš 100 tūkst. metų. Maždaug prieš 30 tūkst. metų dėl to išnyko neandertaliečiai. Jie buvo protingesni ir stipresni už mūsų protėvius kromanjoniečius: kūrybiškai spręsdavo visas problemas, kurdami įrankius, priemones ugniai išgauti ir pan.
Bet jie gyveno nedidelėmis populiacijomis ir jų socialinė atranka buvo ne tokia ryški. O kromanjoniečiai naudojosi didelių populiacijų pranašumais. Dėl ilgos socialinės atrankos jų grupės buvo gerai integruotos. Dėl populiacinės vienybės kromanjoniečiai sunaikino neandertaliečius. Prieš vidutinybių masę net didžiausi genijai negali atsilaikyti. Galų gale planetoje likome vieni.
Kaip rodo istorija, socializacijai didelių smegenų nereikia. Puikiai socializuotas bukas individas į bet kurią benduomenę integruosis daug geriau negu individualistas. Vykstant evoliucijai, asmeniniai talentai ir ypatumai buvo aukojami dėl biologinės pirmenybės: maisto, dauginimosi, dominavimo.
Kodėl protinis darbas vargina?
Smegenys - keista struktūra. Viena vertus, jos mums leidžia galvoti, kita vertus - neleidžia. Juk kaip jos dirba? Kai ilsimės, tarkime, žiūrime televizorių, smegenys naudoja 9 proc. visos organizmo energijos.
O pradėjus galvoti, energijos sąnaudos padidėja iki 25 proc. O juk už mūsų pečių - 65 milijonai metų kovos už maistą, už energiją. Smegenys prie to priprato ir netiki, kad rytoj jos turės kuo maitintis.
Todėl jos kategoriškai nenori galvoti (dėl to žmonės yra linkę persivalgyti). Evoliucijos metu net susiformavo specialūs apsauginiai mechanizmai: kai imate intensyviai dirbti, mąstyti, išsiskiria specialūs junginiai, sukeliantys dirginimą: užsimanote valgyti, į tualetą, atsiranda milijonai reikalų, kad tik nereikėtų galvoti.
O jei prigulate ant sofos su skanėstu rankoje, organizmas būna patenkintas. Iškart pradeda išsiskirti serotoninas, kuris vos viena molekule skiriasi nuo LSD. Arba dopaminas, arba endorfinai - laimės hormonai.
Smegenys yra didelės ne tam, kad visą laiką dirbtume, o kad spręstume energijos problemą. Mums iškilo biologinis uždavinys, mes įsijungėme ir gerokai padirbėjome jį spręsdami. O vos tik jį išsprendėme - išsijungėme, ir ant sofos. Yra naudingiau turėti galingą kompiuterį, paleisti jį 3 minutėms, išspręsti uždavinį ir iškart išjungti. Priversti tingias smegenis dirbti yra labai sunku.
O štai apgauti galima. Pirmas būdas - apgaulingais pažadais, antrasis - pakaitiniu aktyvumu - veikla, tiesiogiai nesusijusia su tuo, ką turite nuveikti. Tai yra tarpinė tarp biologinės („noriu“) ir socialinės („reikia“) motyvacija.
Pavyzdžiui, rašytojai pradeda rašyti visai ne tą, ką turi, fotografai - fotografuoti ką nors, nesusijusį su užsakymu, ir rezultatai kartais būna genialūs. Kai kas tai vadina nušvitimu, kai kas - įkvėpimu. Pasiekti šią būseną labai sunku.
Žmogaus gebėjimai - jo smegenyse
Ir jų negalima nei praplėsti, nei padidinti - tik realizuoti. Pavyzdžiui, dailininko pakaušio skiltis yra 5-6 kartus didesnė (pagal svorį, apimtį, neuronų skaičių) negu paprasto žmogaus, tai ir lemia jo gabumus. Kaip atskleisti žmogaus gebėjimus? Psichologija to, deja, negali.
O techninės priemonės kol kas nėra labai išvystytos. Tačiau po 5-10 metų technologijos bus ištobulintos, atsiras labai didelės skiriamosios gebos tomografų, ir tada, naudojant specialius algoritmus, bus galima žmones rūšiuoti pagal gabumus ir atrinkti įvairių sričių genijus.
Tiesa, tai skamba baisokai. Didžiausia teigiamybė - kad žmonės galės užsiimti tuo, į ką išties yra linkę, ir tai daug kam suteiks laimės. Individualūs skirtumai užgoš etninius ir dings rasinės problemos. Užtat atsiras naujų, su kuriomis žmonija dar nesusidūrė. Nes dirbtinai atrinkti genijai kardinaliai ir aplinkiniams nepastebimai pakeis pasaulį.
Artimiausioje ateityje žmonijos laukia labai trumpos, bet labai atkaklios lenktynės. Kas pirmasis sukurs rūšiavimo sistemą, tas valdys pasaulį. Juk suprantate, kad ši technologija vargu ar pirmiausia bus panaudota žmonijos gerovei...
Kaip šiandien vyksta natūralus evoliucijos procesas?
Socialinė atranka vyksta iki šiol. Iš visuomenės iki šiol gujami ne tik asocialūs elementai, bet ir protingiausi. Prisiminkite didžių mokslininkų, mąstytojų, filosofų likimus - mažai kam iš jų gyvenimas susiklostė sėkmingai. O jeigu tarp mūsų atsiranda dominuojantis individas, jį reikia nedelsiant likviduoti, nes jis kelia grėsmę kiekvienam.
Kadangi vidutinybių yra daugiau, bet kuris talentas turi būti arba išvytas, arba tiesiog sunaikintas. Būtent todėl mokykloje pirmūnai neretai yra persekiojami, įžeidinėjami, niekinami. Ir taip visą gyvenimą.
O kas lieka? Vidutinybė. Užtat puikiai socializuota. Tai yra - mes iki šiol gyvename pagal tuos pačius dėsnius, kaip prieš milijonus metų. Daugiausia visi valgo, geria, dauginasi ir dominuoja. Tai žmonijos struktūros pagrindas. Visi likusieji dėsniai, sistemos tik maskuoja šį reiškinį.
Visuomenė, kurioje vis atsiranda gabių žmonių, sugalvojo būdų paslėpti mūsų beždžioniškas šaknis ir troškimus. Bet ir šiandien visi procesai - politikoje, versle ir t.t. - vyksta pagal biologinius dėsnius. Verslininkai, pavyzdžiui, stengiasi visur sutaupyti, kad įgautų konkurencinių pranašumų ir taip padidintų savo dominavimą. Socialiniai dėsniai, moralinės ir etinės nuostatos, įdiegtos tėvų, priešingai, verslui trukdo, ir visi stengiasi jas apeiti, kad daugiau uždirbtų.
Viskas remiasi instinktais, taigi norint valdyti žmones į tuos instinktus reikia ir apeliuoti. Visi taip ir daro. Juk ką žada politikai? Kiekvienam vyrui - po moteriškę, kiekvienai moteriškei - po vyrą. Mes jums suteiksime prieinamą medicininį aptarnavimą - sutaupysite pinigų ir išlaikysite sveikatą.
Mes jums sumažinsime mokesčius - turėsite daugiau maisto. Visa tai yra biologiniai pasiūlymai, susiję su energija ir gyvenimo trukme. O kur socialiniai pasiūlymai? Beveik niekas iš politikų nekalba apie visuomenės socialinės struktūros pakeitimą, apie vertybes. Vietoj to jie sako: mes jums duosime pinigų, o jūs dauginkitės.
Jeigu civilizacija išliks tokia, kokia yra dabar, mūsų intelekto lygis labai nukris. Tai yra neišvengiama. Atsirado informacinė erdvė, kuri leidžia žmonėms imituoti žinias, išsilavinimą. Primatams tai yra didelė pagunda - galima nieko neveikti ir sulaukti sėkmės. Intelekto lygiui krentant, reikalavimai socialinei adaptacijai didės.
Štai, pavyzdžiui, vieninga Europa. Kam labiausiai sekasi? Protingiems? Ne. Judriausiems ir socializuotiesiems, tiems, kurie yra pasirengę persikelti į kitas šalis ir miestus ir puikiai ten pritampa. Vis spartėja intelektualinė degradacija.
Į pirmąsias vertybių gretas išeina žmogaus gebėjimas palaikyti santykius, o paskui - visa kita: profesionalizmas, mokėjimas, įgūdžiai. Taigi mūsų laukia smegenų apimties mažėjimas, iš dalies galbūt fizinės formos atgavimas - juk dabar propaguojama sveika gyvensena.
Žinoma, žmogus gali pasižymėti ir dideliais protiniais gebėjimais, ir gerais socialiniais įgūdžiais, bet tai būna retai. Jeigu žmogus mąsto nestandartiškai, ieško sprendimų, kurių iki tol nebuvo gamtoje ir visuomenėje, tai trukdo aukštam adaptacijos lygiui.
Ir net jei visuomenė jį pripažins genijumi, prie jos jis nepritaps. Didelė socializacija niekam nepalieka laiko. Organizatoriai-aktyvistai pradeda dominuoti, didina savo reitingus maldami liežuviu, o ne intelektualiai dirbdami.
Rašyti komentarą