Instinktyvusis intelektas
Pavyzdžiui, aviganiai buvo užveisti tam, kad ganytų gyvulius. Jų gebėjimas gyvulius suburti į bandą, išlaikyti draugėje bei nuvaryti tam tikra kryptimi yra įgimtas.
Skirtingos šunų veislės turi skirtingą instinktyvų intelektą. Sarginiai šunys saugo daiktus, medžiokliniai šunys – atneša laimikį, skalikai – seka ir ieško, lydintys šunys arba šunys kompanionai – atliepūs žmogiškiems socialiniams signalams, reaguojantys į žmogaus nuotaikas, guodžiantys.
Kiekvienas šuo turi savo instinktyvų intelektą, tad lyginti skirtingų veislių šunis tarpusavyje ir mėginti nustatyti, kurie iš jų yra „protingesni“ būstų beprasmiška, mat jų gebėjimai tokio intelekto atžvilgiu pernelyg skirtingi, kad būtų palyginti.
Prisitaikymo intelektas
Jis apima tai, ką šuo gali išmokti iš savo aplinkos. Tos pačios veislės atstovų prisitaikymo intelektas gali skirtis. Pavyzdžiui, visi auksiniai retriveriai pasižymi tokiu pat instinktyviu intelektu, tačiau nors didžioji dauguma yra pakankamai gudrūs, pasitaiko jų tokių atstovų, kurie kartoja tas pačias klaidas ir atrodo nuovokūs. Tai – prisitaikymo intelekto skirtumai. Jį galima išmatuoti atitinkamais testais.
Paklusnumo intelektas
Daugumai žmonių, išgirdus terminą „šunų intelektas“, pirmiausia į galvą šauna sudėtingus paklusnumo pratimus ant scenos atliekančio keturkojo vaizdelis. Arba specialiai treniruoti šunys – pavyzdžiui, policijos, akluosius lydintys šunys, šunys sekliai ar gelbėtojai. Šuo, besąlygiškai paklūstantis savo šeimininko komandoms, sudaro aukšto šuns intelekto įspūdį. Taigi kai šuo demonstruoja, kad suvokia tam tikrų komandų žmogiškąją prasmę, jis parodo vieną svarbiausių savo intelekto aspektų.
Trečiasis šunų intelekto aspektas – paklusnumo intelektas – vienas svarbiausių, mat jei šunys nepaklustų žmonių įsakymams ir negebėtų atlikti naudą jiems nešančių užduočių, niekuomet nebūtų prijaukinti. Tai turbūt artimiausia tam, ką vadiname mokykla: ką šuo gali išmokti iš savo šeimininkų.
Pagal paklusnumo intelektą šunų veisles bando išdėstyti „šunų paklusnumo teisėjai“. Jų darbas – stebėti ir vertinti šuns elgesį tam tikromis kontroliuojamomis sąlygomis. Tokiam teisėjui praleisti 12 ar 20 valandų, stebint ir vertinant skirtingų veislių šunų elgesį, nieko neįprasto. Dauguma teisėjų kartu yra ir šunų treneriai, su šunimis praleidžiantys dar daugiau valandų, juos stebintys ir su jais dirbantys. Taigi jei kas nors ir gali kiek įmanoma labiau pagrįstai įvertinti keturkojų intelektą – tai šie žmonės.
Remiantis 199 šunų teisėjų 133 šunų veislių paklusnumo intelekto lygio vertinimais buvo sudarytas top „sumaniausių“ ir top mažiausiai sumanių šunelių dešimtukas. Nuostabą kelia tai, kad teisėjų nuomonė buvo labai vieninga, todėl peršasi mintis, kad tarp veislių iš tikrųjų egzistuoja objektyvūs paklusnumo intelekto skirtumai. Tarkime, 190 teisėjai borderkolių (angl. Border Collie) veislės šunis įtraukė į pirmąjį dešimtuką. Dažniau teisėjų nuomonė išsiskyrė dėl šunų priskyrimo prie pasižyminčių mažiausiu paklusnumo intelekto lygiu. Vis dėlto, net ir šiuo klausiu teisėjų nuomonė buvo pakankamai vieninga.
Šunų teisėjų vertinimu sudarytas paklusnumo intelekto dešimtukas eilės tvarka nuo „sumaniausio“:
•Borderkolis
•Pudelis
•Vokiečių aviganis
•Auksinis retriveris
•Dobermanas
•Šeltis
•Labradoras
•Drugelis
•Rotveileris
•Australų bandganis
Pagal šunų teisėjų vertinimus sudarytas mažiausiu paklusnumo intelektu pasižyminčių veislių dešimtukas eilės tvarka vis mažesnio „sumanumo“ link:
•Basetas
•Mastifas
•Biglis
•Pekinukas
• Bladhaundas
•Rusų kurtas
•Čiau čiau
•Buldogas
•Basendžis
•Afganų kurtas
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą